TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Grūtas ir kapitalizmo stabai

2014 08 27 6:00

Jau kurį laiką "Lietuvos žinių" puslapiuose ir portale lzinios.lt vyksta kampanija "Lietuva be „balvonų“. Jos tikslas - atsikratyti mūsų šalies miestuose užsilikusių paminklų, šlovinančių bolševikinę prievartą, sovietinę okupaciją ir komunistinės sistemos didvyrius.

Simboliškai svarbiausias tapo Žaliojo tilto skulptūrų, stūksančių kone pačioje Vilniaus širdyje, likimas. Nors norinčiųjų jų atsikratyti netrūko nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, atrodo, kad pastarojo meto jų aktyvumas, ypač susiklosčius tam savotiškai „palankiai“ geopolitinei padėčiai - Rusijos agresijai Ukrainoje, leis pagaliau išvežti skulptūras iš sostinės centro.

Kur? Daugelis net ir nuoširdžiai pritariančiųjų skulptūrų pašalinimui atsakytų: "Į Grūto parką." Bet aš manau kitaip. Manau, kad turėtų nelikti ne tik sovietinių skulptūrų ant Žaliojo tilto, bet ir Grūto parko.

Galbūt tai skamba radikaliai. Argi nereikia būti fanatiku, kad norėtum tas nelemtas skulptūras išvežti ne tik iš miesto centro, kur į jas priversti žiūrėti visi, o ir apskritai jas sunaikinti ir neleisti eksponuoti net miško viduryje? Juk leninais ir sniečkais ten grožisi ar, nelygu koks skonis, baisisi tik tie, kurie patys to nori ir dar už tai nepagaili pinigų.

Bet iš tikrųjų tai ne fanatizmas. A. a. Vilius Bražėnas - iškilus Amerikos lietuvis, kovotojas su komunizmu, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę sugrįžęs praleisti paskutinių savo gyvenimo metų kukliame bute Vilniaus Karoliniškių mikrorajone, kadaise duodamas interviu yra paklausęs, ar kas galėtų įsivaizduoti Izraelyje galeriją, kurioje puikuotųsi išdidaus Adolfo Hitlerio, ordinais pasipuošusio maršalo Hermanno Goeringo ar nacių simbolika pasidabinusio Adolfo Eichmanno portretai? Sunkiai. Ir fanatikais žydų dėl to niekas tikrai nelaiko.

Istorijos jokiu būdu negalima nubraukti ar pamiršti. Nereikia apsimesti, kad komunizmo mūsų šalyje nebuvo. Bet būdų tą istoriją įprasminti ir pristatyti jaunajai kartai būtų galima pasimokyti iš Lenkijos, Čekijos ar Vokietijos, kur veikia puikūs nacionalsocialistų ir komunistų nusikaltimų muziejai. Jie parodo Leniną, Staliną ar Hitlerį tokius, kokie jie iš tikrųjų buvo - visų pirma ne nevykėliai juokdariai, o sėkmingi politikai ir karvedžiai, kurių sukurtos sistemos atėmė milijonų žmonių gyvybę. Tuose muziejuose su žiburiu nerasite lunaparkų, zoologijos sodų ar restoranų, kur istorijos įspūdžius galima užgerti dviem šimtais gramų „už Staliną“ ar, kaip žmonės sako, tikrai skaniomis kilkėmis iš „senųjų laikų nostalgijos meniu“.

Lenkai, vokiečiai, o ypač čekai irgi mėgsta ir moka pasijuokti. Bet jie supranta, kad juoktis galima ne iš visko. Kaip ir ne iš visko galima pasipinigauti. Tuo metu Lietuvoje žlugus sovietinei santvarkai ją iš karto pakeitė kita sveiką protą ignoruojanti sistema - nevaržomas kapitalizmas.

Principą „partija žino viską“ pakeitė kitas - „rinka žino viską“. Normaliai politikai - kolektyvinių sprendimų, kurie pasitarnautų piliečių bendrajam gėriui, paieškai ir priėmimui vietos ir vėl nebeliko.

Komunizmo laikais valdžia galėjo daryti viską, jai negaliojo jokios taisyklės ir jokie moraliniai stabdžiai. Dabar piktinamasi, kai bent minimalius moralinius stabdžius bandoma primesti rinkai. Juk vartotojų visuomenei tai nepatinka. Net Leninas tampa neliečiamu stabu, jei tik jo dėka galima užsidirbti pinigų.

Todėl atrodo normalu, kai vienas verslus Dzūkijos vyras pristato didžiausius pasaulio istorijoje nusikaltėlius kaip komiškus ar gal net kiek romantiškus personažus ir taip subanalina jų neregėto masto piktadarystes.

Vilniaus centre stovintys sovietų kariai bent kelia kažkokią baimę, šiurpu atmieštą nerimą, primena, kad barbarų pulkai vis dėlto sugebėjo įveikti Vakarų civilizaciją ir pavergti mūsų tautos žmones, to pasekmes jaučiame net šiandien. Komunistų stabai Grūte tuos pačius sovietus pristato tiesiog kaip juokingus, patetiškus dėdes. Švietimo sistemos pastangos ugdyti vaikų sąmoningumą ir istorinę atmintį nubraukiamos vienu mostu.

Mūšis dėl Žaliojo tilto jau laimėtas, tik laiko klausimas, kada skulptūros nuo jo dings. Atrodo, tai po truputį jau ima suprasti ir uoliausi raudonojo paveldo saugotojai. Bet mūšį dėl Grūto dar tik teks pradėti. Tai bus mūšis dėl moralės ir politikos sugrąžinimo į ekonominius santykius, dėl rinkos ribų apibrėžimo. Savotiškai paradoksalu, kad tos kovos simboliu, o kartu ir liberalizmo gynėjų nepajudinamais stabais, vėl gali tapti leninai ir sniečkai. Kova žada būti dar įdomesnė.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"