Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Guoga žaidžia „du prieš vieną“

 
2017 06 23 6:00

Gerai sudėliota viešųjų ryšių strategija, artimi ryšiai ir drąsa gali kalnus nuversti.

Pirmadienio vakarą nustebau Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ pamatęs Antaną Guogą, kuris pranešė, kad perima krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ kontrolę ir tampa nauju stambiausiu klubo dalininku.

Krepšinis man, kaip ir daugeliui lietuvių, patinka, todėl pono A. Guogos klausiausi ausis ištempęs, ypač pažadų, kad Vilnius pagaliau turės komandą, kuri grąžins į krepšinio aikšteles kovą. Į klausimą, ar bus keičiamas klubo pavadinimas, neatsakyta. Tik ne kartą minėta, kad nuo šiol vos ne visi krepšinio sirgaliai galės tapti klubo dalininkais, kad bus ieškoma naujų rėmėjų, kad nereikėjo daug lėšų klubo kontrolei perimti.

Lenkiu galvą prieš viešųjų ryšių specialistus, parengusius planą, kaip atsikratyti dugnan traukiančio ir paskandinti klubą galinčio inkaro.

Dabar vienu ypu dingsta sąsajos su rasistiniais pasakymais, mažėja galimos baudos, Krepšinio federacija neturi ką svarstyti. Iš pirmo žvilgsnio, saugiau turėtų pasijusti Vilnių valdantys liberalai, kurie skiria savivaldybės paramą krepšiniui ir kratosi bet kokių rasizmo pėdsakų. Suklūsta net verslas, nes A. Guoga žada pokyčius, skaidrumą, viltį kautis bei atgaivina ambicijas sugrąžinti krepšinį į sostinę. Jokios korupcijos, spaudimo, užkulisinių žaidimų, tik sporto rėmimas. Tai dar kartą parodo, kad turime gabių ir talentingų žmonių, bent jau viešųjų ryšių lauke. Visgi pritarčiau minčiai, kurią išsakė Rimvydas Valatka: A. Guoga, verslininkas, europarlamentaras, pokerio žaidėjas, vėl turi ambicijų sugrįžti į Lietuvos vidaus politiką. Ir jis grįžta jau ne kartą išmesdamas tą patį krepšinio kozirį. Jei Antanui pasiseks, Remigijui Šimašiui teks liautis vien tują Neries pakrantėje pjauti, o sukti galvą, kaip atremti pokerio ir krepšinio tandemą. Galvas teks pasukti visų partijų lyderiams, nes ponas A. Guoga tikrai turi daugiau ambicijų, nei Vilnių valdyti.

Pakartosiu – žavingas ėjimas: laiku, drąsiai ir garsiai. Bet kitas praėjusios savaitės įvykis demonstruoja, kad mokėjimas patylėti – irgi kartais vertas aukso. Visiškai kitaip viešosios erdvės galias dėlioja dienraščio „Lietuvos rytas“ papasakota istorija apie Dotnuvoje galbūt neblaivių policijos pareigūnų sukeltą avariją ir įvykio vietoje paliktą sužeistą vairuotoją. Prieš kelerius metus buvo įprasta, kad po rezonansinio įvykio iš posto pasitraukdavo policijos generalinis komisaras ar net vidaus reikalų ministras. Jei dar pamenate, po trijų vaikų gyvybes nusinešusios kraupios avarijos Skuodo rajone, kurią sukėlė policijos pareigūnas, prezidentas Valdas Adamkus pareikalavo ir vidaus reikalų ministro Raimondo Šukio, ir policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus atsistatydinimo.

Dėl neblaivaus policijos pareigūno Sigito Šostako sukeltos avarijos posto atsisakė policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas.

O po įvykių Dotnuvoje – tylu. Nei generalinis policijos komisaras teikėsi plačiau komentuoti, nei vidaus reikalų ministras apie tai užsiminė. Galbūt todėl, kad jau yra išmokyti, jog „alternatyva policinei valstybei yra tik kriminalinė valstybė“, todėl nei R. Šukio, nei V. Grigaravičiaus, nei V. Telyčėno žingsniais nedera sekti. Mados keičiasi, nemažėja tik valdžios troškulys ir troškimas.

Komentaras skambėjo per LRT Radiją

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"