TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Gyvenantieji kitoje tikrovėje

2014 07 25 6:00

Malaizijos oro linijų reiso MH17 tragedija dažnai vertinama kaip lūžio taškas, kai tarptautinė bendruomenė (ypač Europos Sąjunga) galiausiai turėtų atvirai pareikšti tai, ką jau seniai pati puikiai supranta: Rusija nėra valstybė, su kuria būtų galima palaikyti daugumai įprastus normalius ryšius, nes ji nepaiso jokių visuotinai priimtų tarptautinių santykių žaidimo taisyklių, spjauna į tarptautinę teisę apskritai, o jos agresyvumas visiškai neprognozuojamas ir gali pasireikšti bet kokia, net pačia netikėčiausia forma.

Tačiau yra dar vienas dalykas, labai svarbus pačiai Rusijai. Pastaruosius 14 metų Rusija ne itin sparčiai, bet nuosekliai vis labiau atsiriboja nuo pasaulio, užsidaro ir savo piliečių sąmonėje kuria vaizdą, kuris vis mažiau turi ką nors bendra su tuo, kas vyksta tikrovėje.

Šiuo atžvilgiu MH17 katastrofa ir gali būti tas lūžio taškas, kai narkotinio apkvaišimo lygio propagandiniai kliedesiai nugramzdins didžiąją dalį rusų į alternatyvios realybės gilumą, kurioje jie sudarys gražią kompaniją iki šiol lygių neturintiems Šiaurės Korėjos gyventojams.

Kuo šį kartą buvo įdomi Rusijos propagandos strategija? Tuo, kad jokios strategijos nebuvo. Suprantama, Rusija puolė gintis, jog nėra kalta dėl tragedijos. Nieko kito ir nereikėjo tikėtis. Tačiau keista tai (ypač atsižvelgiant į autoritarinių valstybių tradicijas reaguoti į tokius iššūkius), kad šįsyk vietoj bendros, centralizuotai parengtos informacinės gynybos linijos, lyg užtvankai sugriuvus, pasipylė viena už kitą juokingesnių nesąmonių srautas. Vardytos teorijos, kurios ne tik neturi bendro pagrindo, bet ir prieštarauja viena kitai.

Tai rodo, jog ši propagandinė kampanija kilo spontaniškai. Todėl galima daryti išvadą, kad Rusijos visuomenė, žiniasklaida ir valdininkija jau taip išdresuotos krizės atveju mestis į beprotišką melų sūkurį, kad joms net nebereikia (o gal ir nebeįmanoma) duoti komandos tai daryti.

Taip pat matyti, jog Kremliui šį srautą gali būti sunku ir stabdyti. Propagandos choras viešojoje erdvėje neapsiribojo vien „įrodymais“, kad Malaizijos orlaivį numušė amerikiečiai, ukrainiečiai ar dar bala žino kas; kad lėktuvas buvo iš anksto prikrautas lavonų; kad prakeikti „ukropai“ taikėsi į Vladimiro Putino lėktuvą... Et, nė nesiimsiu vardyti visų tų kliedesių.

Tuoj pat pereita į dar aštresnį puolimą. Kaip pavyzdį paminėsiu gausius pranešimus apie tai, kad į Ukrainą savo pajėgas įvedė Lenkija ir Lietuva. Tikslas aiškus - atkurti Abiejų Tautų Respubliką. Man asmeniškai labiausiai patiko žinia apie tai, kad „lenkai išsilaipino Odesoje“. Taip, jie greičiausiai reisu Vilnius-Kutaisis nebrangiai nuskrido į Gruziją ir iš Batumio per Juodąją jūrą nuplaukė į Odesą. Kaip kitaip lenkai žygiuotų į Ukrainą? Tik per Odesą.

Lyg iš kitos tikrovės prašneko ir Rusijos diplomatai, puolę entuziastingai pritarti, kad būtina rasti tragedijos kaltininkus. Žinoma, tyrime turi aktyviai dalyvauti pati Rusija. Ar tai ne keista? Lėktuvas numuštas karinio konflikto zonoje. Konflikto, kuriame tiesiogiai dalyvauja pati Rusija. Tarptautinėje praktikoje visiškai natūralu, kad nė viena konflikte dalyvaujanti šalis negali atlikti tyrimo. Bet taip yra mūsų tikrovėje. Kitoje - toje, kurioje gyvena Kremlius, - Rusija sako ir daro ką tik nori, nes tik ji gali spręsti, kas apskritai yra ta tikrovė.

Visa tai susumavę netrukus galime turėti liūdną rezultatą. Rusai pasąmonėje ims nekęsti visų aplink. Faktiškai jie jau dabar taip jaučiasi. Rusams visas pasaulis vis aiškiau dalijasi į dvi dalis - priešus ir likusius nevisžmogius, nevertus didžiosios Rusijos priešų vardo. Kitų variantų nebėra, nes nebėra nė vienos šalies ar tautos, kurią būtų galima pavadinti draugiška Rusijai. Tokia valstybė ir tokia visuomenė nepajėgs normaliai bendrauti su pasauliu, tad beliks paskutinis žingsnis - atsitverti jau tikra, o ne mentaline „didžiąja rusų siena“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"