TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Gyvenimas neįtelpa į primityvaus proto schemas

2007 08 18 0:00

Visuomenės mąstymas lengvai pasiduoda schemoms: akimirksniu pasiūloma ką nors išaiškinti, pasmerkti, išaukštinti... Panašūs sprendimai puikiai tinka tamsioms minios aistroms sukurstyti, fanatizmo protrūkiams sužadinti. Jau nenoriu kalbėti apie vieno komentatoriaus samprotavimus, kai jis prieš keletą dienų LŽ sugretino V.Vildžiūno poetišką Salomėjos Nėries galvutę su KGB rūsių "architektūra", kaip vienodos vertės sovietmečio palikimą.

Yra daug sudėtingesnių atvejų, kurių sunku nepastebėti to paties dienraščio praėjusios savaitės puslapiuose. Vienas jų vertas talentingo dramaturgo ar romanisto plunksnos. Turiu mintyje J.Poškaus gyvenimo istoriją. Tiems, kurie jos nepastebėjo (nes pamiršti neįmanoma), nusakysiu esmę - susidomėję susiras visą tekstą.

Pirmais pokario metais jaunas VDU dėstytojas J.Poškus įsitraukė į ginkluotą pasipriešinimą okupacinei sovietų valdžiai. 1947-aisiais partizanų buvo sumanyta ir suorganizuota didelė operacija, per kurią turėjo žūti bene A.Sniečkus, M.Gedvilas, bet J.Paleckis - tikrai. Per tą operaciją lemiamą vaidmenį turėjo suvaidinti J.Poškus: partizanai, sužinoję, jog aukšti asmenys turės vykti iš Vilniaus į Kauną, surengė tvirtą ir gerai užmaskuotą pasalą, o kad būtų tikriau - toje vietoje užminavo plentą. J.Poškui buvo pavesta patraukti sprogmens virvelę. Sprogimas būtų buvęs ženklas pradėti puolimą. Viskas vyko kaip numatyta, bet atėjus sprendimo akimirkai J.Poškus pro žiūronus pamatė vaiko akis - mašinoje, kaip vėliau paaiškėjo, tėvui ant kelių sėdėjo J.Paleckio penkiametis sūnus. J.Poškui nepakilo ranka sprogdinti mašinos, kurioje būtų žuvęs vaikas. Partizanų operacija sužlugo.

Dėl susidėjusių aplinkybių J.Poškus nebuvo partizanų nubaustas mirties bausme (nors anksčiau irgi dėl moralinių motyvų buvo atsisakęs nušauti du jaunus vokiečių kareivėlius). Tačiau jis pakliuvo į KGB nagus, tardomas nieko neišdavė ir Sibiro lageriuose atkalėjo dešimtmečius - į Lietuvą tesugrįžo 1991-aisiais.

Į kokią formulę dabar telpa J.Poškaus gyvenimas? Jis nusikaltęs partizanams, kaip nepaklusęs statutui ir karinei drausmei. Jis kaltas prieš okupacinę valdžią, kaip ginkluotos rezistencijos dalyvis. Ir lieka amžinas klausimas, amžinas tragizmo šaltinis nuo antikos laikų: kuris įstatymas viršesnis - ar valstybės, ar sąžinės? Kas svarbiau - paklusti karinei drausmei ar išsaugoti vieno vaiko gyvybę? Tai pasirinkimas, paliečiantis pačią žmogaus egzistencijos gelmę, sukrečiantis ją iki pamatų. Jis visada sunkus, skausmingas, lemiantis didžiausius kentėjimus, o kartais ir mirtį. Tačiau tokį pasirinkimą padaręs žmogus yra taurus ir kilnus. J.Poškus liko kaltas žemiškajai valdžiai, bet pakluso dieviškajam sąžinės ir žmoniškumo įstatymui, kuris, pasak didžiojo graikų tragiko Sofoklio, yra pats aukščiausias ir teisingiausias.

O dabar kita istorija iš to paties dienraščio puslapių. Tiesa, ji ne tragiška, o absurdiška. Kylanti ne iš paties žmogaus, o iš aplinkybių, kurios nuo jo nepriklauso. Atskleidžianti ne žmogaus, jo charakterio, o aplinkybių, aplinkos absurdą. Turiu mintyje tas peripetijas, į kurias pastaruoju metu pateko Albinas Januška.

Jau kurį laiką Lietuvos politinį gyvenimą audrina A.Januškos pirtelės istorija: kaip "pilkasis kardinolas" (sąvoka daugiausia pažįstama iš "Trijų muškietininkų") nesiskaito su gamtosaugos įstatymais, darko savo statiniais aplinką ir pan. O dabar paaiškėja, jog tai būta tik audros vandens stiklinėje: nei A.Januška figūruoja Dzūkijos nacionalinio parko prasižengėlių sąrašuose, nei jo nuodėmės tokios didelės. Pirtelės plotas vos vienu kvadratiniu metru, o aukštis irgi tik metru viršija leistinas normas, tačiau aukštasis valdininkas, netekęs kantrybės ir neturėdamas laiko nelemtajai pirtelei nugriauti ar perstatyti, pasiryžęs jos atsikratyti (parduoti). Tokiame kontekste dar labiau darosi nesuprantama, kodėl šis politikas, nuo pat nepriklausomybės pradžios dirbęs valstybės tarnyboje, niekam neužkliuvęs, aukštai vertintas, tarp kitų - premjero ir prezidento, staiga tapo blogų blogiausias, beveik demoniškomis galiomis kaltinamas valstybės pagrindų griovėjas. Skaitome minėtame dienraštyje Rasos Juknevičienės žodžius: A.Januška esąs vienas iš tų, kurie siekia "valdyti bet kokia kaina, valdyti ne jiems priskirtas sritis, o visus procesus Lietuvoje, tarp jų ir žmonių protus, jų nuotaikas - per informacinę erdvę, per slaptąsias tarnybas. Valdyti bet kokia kaina - įžūliai meluodami, dezinformuodami, manipuliuodami, užvaldydami, nustumdami, intriguodami. Valdyti procesus taip, kad įgyta galia leistų ne tik išlaikyti įtaką, bet ir turėti savą premjerą, savą aplinką Prezidentūroje, saviškius tam tikrose partijose, savus informacijos kanalus ar žmones įvairiuose kanaluose, valdyti slaptąsias tarnybas, jų surenkamą informaciją". Iš tikrųjų - magas ir burtininkas! Beje, panašaus žanro kūrinėlių esama ir daugiau, pavyzdžiui, dviejų Darbo partijos moteriškių pasakos apie slaptingąjį "žydrųjų albinų klubą", kuris kėsinasi užvaldyti ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį...

O žmogui, nelinkusiam tikėti fantazijomis, įtikimiausias atrodo požiūris, jog visa ta maišatis valstybėje yra ne kas kita kaip "puiki vienos iš nedraugiškų specialiųjų tarnybų ataka, paremta rimtais finansiniais ir dezinformaciniais ištekliais, išskaidžiusi, supriešinusi tiek politikus, tiek visuomenę". Taip blaivios galvos tvirtina jau seniai, tik nedaug kas jų klauso, nes vieniems akis užtemdo lengvatikystė, kitiems - ambicijos, o tretiems - savanaudiški interesai. Lieka tik laukti, kad horizontai mūsų valstybėje pamažu ims skaidrėti. Atrodo, jau matome pirmuosius ženklus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"