Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Gyvenimas nuo strategijos iki kitos

 
2017 05 08 6:45

Praėjusi savaitė prasidėjo skambiu pareiškimu, kad pagaliau turime konkretų politinį pasiūlymą, kaip bus reformuojama Lietuvos aukštojo mokslo sistema. Po ilgų dvejonių – mažinti ar nemažinti – pagaliau buvo apsispręsta, jog universitetų tebus keturi. Na, kol kas atidėkime į šalį matematiką, o dar geriau – pamirškime, kad du kart du yra keturi, ir pažvelkime, kas vyksta toliau.

Netrukus Saulius Skvernelis paskelbia, kad nesiruošia teikti paviešintos universitetų pertvarkos vizijos į Seimą, nes čia dar reikia sudėlioti akcentus ir viską apsvarstyti su universitetų rektoriais. Kitaip sakant, sužinome, kad apie politinę valia kalbėti dar gerokai per anksti, o pertvarkos projektas reikalingas pirmiausia tam, jog kritikai nesakytų, kad niekas nedaroma.

Na, o dar po dienos prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbia, kad diskusija apie pertvarką apskritai pradedama ne nuo tos pusės. Pasak prezidentės, reikia kalbėti ne apie institucijų skaičių, bet apie studijų programų peržiūrėjimą ir studijų kokybę.

Tarsi vėl grįžtame prie tos pačios geldos, nuo kurios kažkada pradėjome – prie minties, kad kažką daryti reikia, nes dabartine situacija nepatenkinti nei studentai, nei dėstytojai, nei darbdaviai, ieškantys kvalifikuotų ir kūrybingų Lietuvos universitetų absolventų.

Suprantu, kad viena svarbiausių tokios diskusijos temų turėtų būti – kokiais kriterijais vadovausimės, kalbėdami apie studijų kokybę? Ar studijos turi patikti studentams? Ar universitetai turi virsti didelėmis profesinėmis mokyklomis, kur visas dėmesys skiriamas tik techninėms kompetencijoms? Ar mums patinka dabartinis kiekybinis dėstytojų darbo vertinimas, skaičiuoklėje paprasčiausiai sudedant publikacijas „taškus duodančiuose“ leidiniuose, numojant ranka, kad tų publikacijų realus indėlis į žmonijos žiniją lygus nuliui ir jų rašymas dažniausia tėra mokslinio darbo imitavimas?

Esu universiteto dėstytojas, stengiuosi sąžiningai dirbti savo darbą, man svarbu bendrauti, diskutuoti su jaunais žmonėmis, bandyti įkvėpti kūrybinių ambicijų. Kita vertus, iš ne vieno jauno žmogaus, kuris tikrai galėtų tapti talentingu dėstytoju, suteikti mūsų akademiniam gyvenimui savitą atspalvį, girdėjau mandagiai išsakytą kategorišką įvertinimą, kad dėstytoju už dabartinį atlygį gali dirbti tik arba visiškai tam pasišventęs, arba niekur kitur darbo negalintis susirasti žmogus.

Kai pasakau, jog turiu vilties, kad netrukus situacija turi keistis, buvau paklaustas – o kodėl iki dabar ji tik nuosekliai prastėja? Juk visiškai akivaizdu, kad dėstytojų apmokėjimas yra neteisingas ir čia būtinos permainos, nes vyksta nuolatinė dėstytojų emigracija į kitas sritis, o tie dėstytojai, kurie lieka universitetuose, dirba per kelias darbovietes ir vargu ar tai prisideda prie studijų kokybės? Tačiau apie dėstytojų atlyginimus kalbama, kaip apie tai, kas „kažkada“ bus tvarkoma, o dabar mums siūloma spręsti matematinius rebusus.

Ar tie, kurie gilinotės į paskelbtą aukštojo mokslo pertvarkos viziją, supratote, kiek universitetų galiausiai turėtų likti Lietuvoje ir kodėl būtent tiek?

Beje, grįžtant prie matematikos. Ar tie, kurie gilinotės į paskelbtą aukštojo mokslo pertvarkos viziją, supratote, kiek universitetų galiausiai turėtų likti Lietuvoje ir kodėl būtent tiek? Pranešime apie pertvarką buvo akcentuojama, kad turėtų likti du klasikiniai ir du technologiniai universitete. Viskas tarsi aišku – keturi. Tačiau paskui dar sužinome, kad Lietuvos sveikatos mokslo universitetas taip pat išlieka. Taip pat ir Lietuvos muzikos akademija ar Vilniaus dailės akademija. Tiesa, pastarosios jungiasi. Dar išlieka Karo akademija ir dar politikai yra užsiminę apie poreikį kažkokios institucijos, kur specialiai rengiami valstybės pareigūnai. Kiek beskaičiuočiau, tikrai daugiau nei keturi.

Na, o kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto rektorius, komentuodamas pertvarką, pasidžiaugė, kad Klaipėdoje lieka technologinis universitetas. Jis tvirtino, kad jau seniai klaipėdiečiai norėjo specializuotis jūriniuose moksluose. Dar po kelių sekundžių rektorius priduria… aišku, mes neatsisakysime socialinių, humanitarinių mokslų ir meno studijų.

Kai pradedi gilintis, technologinio ir klasikinio universiteto perskyra atrodo itin paradoksali. Pavyzdžiui, Kauno klasikiniame universitete turėtų tilpti ir dabartiniai Kauno technologinis ir A. Stulginskio universitetai. Na, o Vilniaus Gedimino technikos universiteto pagrindu bus kuriamas dar vienas technologinis universitetas. Gal aš ko nežinau, bet man VGTU neatrodo visą galva stipresnis už KTU. O kodėl nebandoma šių universitetų jungti, kuriant vieną itin stiprų technologinį universitetą? Kitas variantas – Klaipėdos universitetas puikiai galėtų būti KTU filialu? Klaipėdos akademinis statusas nuo to tik sustiprėtų.

Reformų traukiniai važiuoja sava kryptimi ir, panašu, kad ir šį kartą vietoj daugybę kartų žadėto atlyginimo pakėlimo jie atveš kokią nors naują strategiją.

Dar vienas klausimas – kaip išsaugoti tuos pozityvius akademinius dalykus, kuriuos turime? Turiu galvoje, konkuruojančias teisės, filosofijas, sociologijos tradicijas. Šiuo atveju sveika konkurencija yra kur kas geriau nei mechaninis suliejimas.

Kai apie siūlomą pertvarką bandžiau diskutuoti su keliais kolegomis dėstytojais, jie tik numojo ranka. Išgyvenome tokį originalų pavasarį, išgyvensime ir eilinę pertvarką – esą blogiau jau nelabai gali būti. Tačiau aš nesu toks optimistas. Tiesa, puikiai suprantu, kad mokslo žmonėms telieka pereiti Gedimino prospektą su plakatais, išsakyti savo nuogąstavimus kurioje nors radijo laidoje, parašyti komentarą, tačiau tai niekam nedaro įspūdžio. Reformų traukiniai važiuoja sava kryptimi ir, panašu, kad ir šį kartą vietoj daugybę kartų žadėto atlyginimo pakėlimo jie atveš kokią nors naują strategiją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"