TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Gyvenimas pagerėjo - sieksime Mėlynosios vėliavos

2014 10 04 6:00

Uostamiesčio biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ išlaikymas kitąmet brangs - numatomos trečdaliu - iki 2 mln. litų padidintos išlaidos.

Nors Smiltynės, Melnragės ir Girulių 7,8 kilometro kranto linija nepailgės nė metru, o gelbėjimo veiklos sąnaudos keisis mažai, pranešta, kad daugiau kainuos mobiliųjų tualetų priežiūra, nes žadama jų įsigyti daugiau ir valyti dažniau. Taip pat ketinama pirkti du keturračius motociklus ir traktorių šiukšlėms išvežti, įrengti papildomų dušų Melnragėje, remontuoti takus ir suoliukus. Tai gera žinia ne tik klaipėdiečiams, bet ir vasaros sezono svečiams.

Didės Klaipėdos paplūdimių išlaikymo išlaidos ir 2016 metais. Norima įsigyti 300 tūkst. litų kainuojantį smėlio valytuvą Smiltynei, nes valyti smėlį reikalauja civilizuoto pasaulio higienos normos. Kadangi įstaiga gali gauti komercinių pajamų tik iš tualetų ir pirties, šios paslaugos nepigs. Bet ar prispirti reikalo graušimės dėl 1 euro centu išaugusios kainos, kai daugelyje šalies miestelių „nykštukų namelio“ tupykla ir dabar kainuoja brangiau? Tokios smulkios papildomos įplaukos įstaigos finansams netaps reikšminga suma. Todėl Klaipėdos paplūdimių priežiūra atguls eilute į biudžetą ir technikos pirkimo planai priklausys nuo miesto politikų balsų.

Būtent dėl šitų miesto ūkinių išlaidų didėjimo neturėtų kilti ilgų diskusijų. Nes Baltijos jūros paplūdimiai - gamtos dovanota ir gerbtina vieta, kuri, kitaip nei privačiais tapusių ežerų pakrantės, kol kas yra visiškai vieša. Viena vertus, laisvai prieinama teritorija šiukšlinama ir niokojama lengva ranka. Kita vertus, valstybės planas apmokestinti nacionalinių ir regioninių parkų lankymą gresia mėgstamų visais metų laikais išvykų prie Karklės Olando Kepurės nenumatytomis išlaidomis. Tokiu atveju daugybė klaipėdiečių laisvalaikio pasivaikščiojimams rinktųsi nemokamas pakrantės vietas.

Kita savivaldybės paviešinta žinutė po vasaros sezono apžvalgos, žvelgiant paviršutiniškai, taip pat vertintina kaip teigiama. Klaipėdos biudžeto išlaidų projekte esą numatomas mokestis už Mėlynosios vėliavos sertifikatą, nes bus teikiama paraiška tarptautinei organizacijai, kad Smiltynės ir Melnragės paplūdimiai 2015 metais būtų įtraukti į aukščiausius turizmo reikalavimus atitinkančiųjų sąrašą.

Klaipėda kartą jau buvo išsikovojusi teisę paplūdimiuose kelti Mėlynąją vėliavą, bet ją prarado inspektoriams aptikus daug šiukšlių Smiltynėje. Motyvuojant sunkmečiu ir būtinybe taupyti lėšas, nuo 2011-ųjų tos garbės, kainavusios 34 tūkst. litų, atsisakyta. Palanga ir Neringa Mėlynosios vėliavos tradicijos nenutraukė, nors ten irgi būta įvairių diskusijų. Dabar jau ir uostamiesčio valdininkai tikina įžvelgiantys tokios įvaizdžio priemonės naudą - informacija apie Mėlynąja vėliava papuoštus paplūdimius esą platinama visuose Europos turizmo žinynuose.

Tik vietos gyventojams, sudarantiems bene 90 proc. Klaipėdos paplūdimių lankytojų, iš to mažai naudos. Juk miesto verslui pinigus nešantys turistai, atplaukiantys kruiziniais laivais ir keltais, paprastai ant uostamiesčio pakrantės smėlio negulinėja, traukia į Neringą ar Palangos link. Klaipėdos turistai reiškia norą matyti patrauklesnį ir gyvesnį senamiestį ir, kaip pažymi specialistai, galimybę neįgaliesiems vežimėliais pasiekti jūros bangas.

Smiltynė jau visą amžių garsėja kaip puikiausia Klaipėdos pajūrio dalis. Jei dažniau rinktume šiukšles, padaugėtų higienos tualetuose ir būtų nuolatinė policijos priežiūra - plevėsuojančio mėlyno gerovės simbolio niekas nepasigestų.

Jei vis dėlto Klaipėdos politikai apsispręstų, kad turistinis prestižo elementas būtinas, reikėtų susitarti dėl išlaidų pastovumo ir šios nuostatos nekaitalioti pagal ekonomikos švytuoklę. Kad susigulėtų tradicija - tai įvaizdžiui ne mažiau svarbu nei priešokiais vykdoma akcija.

Klaipėdos paplūdimių ruože šiemet, ypač karštą vasarą, nenuskendo nė vienas žmogus. Nė vienas. Nors nemaža gyventojų dalis vis dar linkusi manyti, kad gelbėtojai - tikri veltėdžiai, faktas, kad per sezoną iš vandens buvo ištraukta 15 skęstančių poilsiautojų, neleidžia abejoti biudžetine įstaiga tapusios tarnybos nauda. Todėl prioritetai, ypač finansiniai, turėtų būti sudėliojami pagal tikruosius visuomenės siekius. Kad neatsirastų mirties paplūdimių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"