TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Gyvenimas prie šiukšlyno

2011 08 02 0:00

"Šaukiu aš tautą, GPU užguitą", - su širdgėla rašė mūsų tautos dainius Bernardas Brazdžionis. O į kieno užguitą tautą reikia kreiptis šiandien, kai esame laisvi ir nepriklausomi?

Bet ar laisvi? Ar tikrai nepriklausomi? Juk atkūrę valstybę, atsikratę demagogų partokratų, įvairiausio plauko specialiųjų tarnybų maitvanagių, nejučia užsiauginom tokią įžūlių biurokratų armiją, kad mūsų valstybės vežimas vos rieda į kalną, o tie išponėję valdininkai pasimėgaudami kaišioja pagalius į ratus, gieda laidotuvių giesmes tautai ir valstybei, tarsi ji būtų jų pačių nuosavybė, bet nemylima ir nekenčiama, kurią reikia kuo skubiau nustekenti ir paguldyti į grabą.

Ta, atsiprašant, valdininkų šutvė jaučiasi visažinė ir visagalė. Bukaprotišku sprendimu sužlugdys gerą idėją, verslą, niekais pavers darbštaus žmogaus pastangas ir dar piktdžiugiškai trimituos - mes giname viešąjį interesą. Ponai, kokį interesą? Kieno? Ar tikrai viešąjį?

Štai konkretus pavyzdys. Vilniuje, Barboros Radvilaitės gatvėje, pačioje pilių papėdėje, miesto širdyje, stūkso 6 numeriu pažymėtas namas. Apleistas, nuniokotas, išdaužytais langais. Kieme šiukšlių krūvos, dvokas riečia nosį. Tik stiprių nervų žmogus gali abejingai praeiti pro šalį. O visai čia pat yra mano galerija.

Kad ir kaip stengiuosi apsikuopti nuo dvokiančio kaimyno, galo nematyti. Teko užtverti tvorą, kad valkatos liautųsi niokoti šį pastatą ir nedergtų atlikdami gamtos reikalus. Merijai leidus įrengėme vasaros kiemelį. Čia vyksta disputai, įvairių valstybių ambasados rengia vakarus. Kad nebadytų akių kaimyninio namo išdaužyti langai, "paslėpėme" juos po S.Skrabulio dailės studijos studentų darbais. Tai ir buvo didžiausias mūsų "nusikaltimas".

Lyg skėriai sulėkė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos funkcionieriai ir sprindžiais atmatavę "teritoriją", ėmė šaukti, gąsdinti. Esą neturiu teisės į tuos iškultus langus. Vadinasi, smirdantis "paveldas" šventesnis už tvarką, švarą, kultūrą? Taigi su gerais norais netoli nuvažiuosi. Stūkso sau griuvena, ir tegu stūkso. O tu gyvenk šalia šiukšlyno, atsiprašinėk garbių užsieniečių ir uostyk tą saugomos teritorijos tvaiką.

Mielieji, kad ir kaip plušo vadinamoji Saulėlydžio komisija, tokiems rezervato veikėjams nė plaukas nuo galvos nenukrito. Ką jie padarė, ar bent pirštą pajudino, kad tokių sąvartynų, tokių gėdos taškų nebeliktų? Jie net tiems, kurie nori bent šį tą patvarkyti, daužo per rankas. Manau, kad tokia "institucija" - tuščias lėšų švaistymas. Pakaktų vieno darbo stalo ir vieno kompetentingo žmogaus.

Suprantu, kad tai - balsas tyruose. Vienintelė mano, kaip ir visų tautiečių, viltis - Jos Ekscelencija prezidentė. Daugelis kraštų gali pavydėti Dalios Grybauskaitės kompetencijos, principingumo ir neapsimestinio tarnavimo Lietuvai. Bet kaip šlykščiai ta pati biurokratų, korumpuotos žiniasklaidos ir patiklių žmonių ji puolama ir žeminama. Ir vis tiek tikiu, kad protas ir sąžinė nugalės. Nusikratys tauta prievaizdų ir per rinkimus balsus atiduos už tuos, kuriems rūpi Tėvynė, jos ateitis, o ne sufabrikuoti reitingai ir tuščios prisitaikėlių pagyros.

 

STASYS JUŠKUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"