TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Gyvybės tęstinumas

2013 03 26 5:31

Kalbama apie žmogaus gyvybę, kuri baigiasi mirtimi. O prasideda? Nauja gyvybė prasideda prasidėjimu, čia ginčų lyg nėra. Toliau - pradėtos gyvybės tęstinumas, kuris yra gyvenimas pirmiausia kaip buvimas. Egzistuoju. Jau. Jis neatsiranda kada nors vėliau. Tad nuosekliai - atsiradimas, buvimas, augimas, branda ir sunykimas.

Kai randasi sunkumų susikalbėti dėl gyvybės pradžios, verčiau prilaikykime asmeninius religinius jausmus ir įsitikinimus, kurių gal neturi daugelis mūsų brolių ir seserų, o bendrą kalbą vis tiek reikia rasti. Verta kreiptis tiesiog į sveiką protą imant paprasčiausias sampratas.

Taigi buvimas prieš gimstant ir gimus. Buvimas dar negimus natūraliai pereina į gimimą ir gyvenimą atskirai, jau gimus. (Atsiskirti ir atskirai gyventi galima net keliais mėnesiais anksčiau, jeigu jau taip atsitinka.) Bet niekam liežuvis neapsiverstų kalbėti apie "dar negimusį auglį". Ne, ten yra tai, kas atsiranda, kad gimtų. Žinoma, jei gamta ir tėvai leidžia. Bet auglys neatsiranda, kad gimtų ir gyventų atskirai.

Tada susivokiame, jog visokie samprotavimai apie "ankstyvąjį embrioną" (kur riba - kelintą smėlio grūdelį pridėjus jau bus krūvelė?), "asmens pradžią" ir savivoką (kai asmuo suprogramuotas jau genuose, kurie štai susijungia, o kiek vėliau dar negimęs džiaugiasi glostomas, kalbinamas, girdėdamas muziką) arba "potencialų asmenį" (kodėl ne asmenį su raidos ir raiškos potencija?), dar kažin kieno "gyvybingumą" įsčiose ir nebe įsčiose, - visa tai tėra plūdurai, atskleidžiantys ir sąlygiškai primityvias įstatymų leidimo spragas.

Išties, kai persenę įstatymai fiksuoja žmogų tik jau surikusį "lauke" (o kol dar neįkvėpė, nesuriko - ne žmogus?), atsiduriame dirbtinėje ir nežmoniškoje netikrovėje. Teisės išminčiai klaidina ir vyrus, ir moteris, kai kalba apie kažkokią moters "kūno dalį", net jei ši turi atskirą širdelę. Tai daugiau kas, ponai ir ponios. Dovana, kurią tik ji gali atnešti.

Todėl įstatymų plotmėje yra ne vienas, o du jų kodeksai. Vienas žmonių bendruomenių (valstybių) sutartas dėl to, kas leidžiama arba ne; tas apie formalias teises, jis kaitaliojamas. Kitas - širdžių arba širdies kodeksas (jei žmoguje tebėra širdis, ne vien kraujo pompa) - apie tai, kas gera ir kas bloga: "Jos širdis šoktelėjo iš džiaugsmo."

Vienas antai buvo atėjęs prieš 2000 metų ir mėgino mus mokyti to antrojo - meilės - įstatymo. Jei užsikemšame ausis, neliksime savo nuniokotoje klasėje nė antramečiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"