Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

H. Clinton ar D. Trumpas: geopolitinis pasirinkimas

 
2016 11 08 6:00

Šį antradienį vyks JAV prezidento rinkimai. Bus sprendžiama, į kieno rankas atiduoti valstybės vairą – respublikonų atstovo Donaldo Trumpo ar demokratų kandidatės Hillary Clinton. Daugumai JAV gyventojų tai dar vieni prezidento rinkimai, galintys vienaip ar kitaip paveikti jų šalies vidaus politiką. Tačiau mums šie rinkimai reiškia visai ką kita.

Ir ne tik mums. Žmonės įvairiuose pasaulio kampeliuose labai įdėmiai (vienur su nerimu, kitur – su viltimi) stebi, kaip baigsis ši JAV prezidento rinkimų kampanija.

JAV gyventojai daugiausia dėmesio kreipia į tai, ką vienas ar kitas kandidatas kalba apie būsimą šalies ekonominę ir socialinę politiką, imigraciją, lyčių klausimais.

Čia savo kalbomis labai išsiskyrė D. Trumpas. Jis pasiūlė visai stabdyti musulmonų atvykimą į JAV, o pasienyje su Meksika pastatyti tikrą sieną. Be to, D. Trumpas ragino atšaukti liberalią praktiką, suteikiančią galimybę visiems JAV gimusiems vaikams įgyti šalies pilietybę, ir deportuoti visus nelegaliai atvykusiuosius, o tokių būtų apie 10 milijonų. H. Clinton visus šiuos jo siūlymus atmetė kaip prieštaraujančius teisei ir demokratijai.

Rinkimų kampanijos pabaigoje D. Trumpas visus apstulbino per debatus televizijoje pareikšdamas, kad dar tik svarstys, ar pripažinti rinkimų rezultatus, kai jie bus paskelbti. Tai nesuvokiama šalyje, kuri didžiuojasi Konstitucija, demokratija ir rinkimų sistema. Paprastai pralaimėjusieji rinkimus dėl to jokių abejonių nekelia, o paspaudžia ranką varžovui ir paragina savo šalininkus gerbti rinkimų rezultatus.

Nors kartais, kaip, pavyzdžiui, George'as Bushas 2000 metais, ir reikalauja perskaičiuoti balsavimo biuletenius, jeigu rezultatai rodo minimalią persvarą.

Dar prieš kelis mėnesius galima buvo pastebėti, kad H. Clinton pavyksta vis stipriau atsiplėšti nuo savo konkurento. Radikalios D. Trumpo kalbos darė savo, o H. Clinton, nors ir atrodė ne tokia charizmatiška kaip jos konkurentas, rinko paramą būdama nuspėjama.

Bet vienas po kito driokstelėjo skandalai ir H. Clinton stovykloje. Iš pradžių pasirodė žinia apie jos elektroninius laiškus. Šią žinią palydėjo Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktoriaus svarstymai pradėti tyrimą šiuo klausimu. Tiesa, prieš kelias dienas nuskambėjo FTB pareiškimas, kad H. Clinton įstatymų nepažeidė.

Dar pasirodė žinia, kad Clintonų fondas, H. Clinton būnant valstybės sekretore, gavo Kataro paramą. H. Clinton sakė, kad tai buvo dovana Billo Clintono 65-mečio proga.

Žinoma, JAV piliečiams nepatinka, kai į jų politinę sistemą kišamasi iš šalies. H. Clinton teigė, kad jos varžovas ir jo komandos nariai turi ryšių su Kremliaus aplinka, o kibernetinių atakų, kurias patyrė H. Clinton, pėdsakai irgi veda į Maskvą.

Be to, JAV žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad D. Trumpas, kaip nekilnojamojo verslo magnatas, svajojantis Maskvoje, kaip ir kitur pasaulyje, statyti dangoraižius „Trump Tower“, galėjo užmegzti ryšius su Vladimirui Putinui artimais verslininkais. Dabar paaiškėjo, kad ir H. Clinton galėjo būti susijusi su pinigais iš kitos valstybės.

Problema ne tik mums, Europos šalių piliečiams, bet ir, pavyzdžiui, Rytų Azijos valstybių gyventojams yra tai, kad D. Trumpo, jeigu jis būtų išrinktas prezidentu, užsienio ir saugumo politika yra visiškai nenuspėjama. JAV politinė, ekonominė, karinė įtaka Europoje ir Rytų Azijoje buvo labai rimta atsvara tramdant iš pradžių Sovietų Sąjungos galimą ekspansiją, o pastaruoju metu – ir vis agresyvesnę politiką rodančią Rusiją bei Vakarų reakciją kol kas tik bandančią Kiniją.

D. Trumpas pareiškė, kad galbūt reikėtų peržiūrėti ar net atšaukti saugumo ir gynybos politikos susitarimus su Pietų Korėja ir Japonija, o tai sukėlė didelę nerimo bangą tose šalyse. Jis taip pat išreiškė abejonių dėl tolesnio NATO egzistavimo naudos, o tai negali nejaudinti mūsų. Šios jo kalbos sulaukė didelio palaikymo Rusijoje.

Tvirtinama, jog D. Trumpas būtų kur kas nuolaidesnis Maskvai, tačiau ką tada reiškia jo žodžiai, kad būdamas prezidentu jis duotų nurodymą numušti ir rusų lėktuvus, jeigu matytų, jog šie atlieka pavojingus manevrus šalia JAV lėktuvų ar karo laivų.

Nežinia, ar panašius nurodymus duotų H. Clinton, jeigu taptų šalies vadove. Pagaliau ar to reikėtų. Gal vien išgirdus tai, baigtųsi noras provokuoti.

Bet H. Clinton politika yra gerokai aiškesnė. Ji pabrėžia nusiteikimą tęsti ankstesnę abiejų JAV partijų – demokratų ir respublikonų – praktiką vykdyti užsienio ir saugumo politiką be didesnių korekcijų. Baltijos šalims tai reiškia, kad JAV toliau tęstų darbus, įgyvendindamos NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje rezultatus. O tai pasiųstų ir labai aiškią žinią Kremliui: Baltijos šalys būtų ginamos, kaip ir bet kuri kita NATO narė.

Tada gal būtų suvokta, kad laikas baigti provokacijas NATO šalių atžvilgiu. Juk Rusijos ir NATO karo niekam nereikia.

Mums būtų gerai, jei JAV vadovu taptų asmuo, kurio tvirtumu Kremlius neabejotų. Bet JAV piliečiai spręs atsižvelgdami į savo šalies vidaus politikos realijas ir poreikius.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"