TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Horizonte - vilkikų kamščiai tik ties Rusijos ir Baltarusijos sienomis

Teisingai sakoma, kad gali pasirinkti tik draugus, giminių pasirinkti neįmanoma. Tas pats su kaimyninėmis valstybėmis - jų nepasirinksi. Broliai latviai yra ir mūsų giminės, ir kaimynai. Draugiškai sugyventi su jais mums lemta ir likimo, ir ES taisyklių. Bet...

Latviai priekaištauja, kad "Mažeikų nafta" ir Būtingės terminalas teršia jų teritoriją - gerai prisimenu Latvijos žaliųjų piketus prie mūsų ambasados Londone. Vis įsiliepsnoja "karai" dėl lietuviškų maisto produktų eksporto į Latviją. Kiek aprimo aistros dėl vis dar neišspręstos Latvijos ir Lietuvos jūrų sienos problemos. Ir štai krizė sausumos sienos pervažiavimo punktuose.

Visada stengiuosi vadovautis maksima - AUDIATUR ET ALTERA PARS (tebūnie išklausyta ir antra pusė). Tad klausiau kolegų europarlamentarų iš Latvijos, kaip jiems atrodė tie vilkikų kamščiai prie mūsų sienos.

"Negražiai" - atsiduso Rihardsas Piksas. Jis prisiminė laikus, kai dirbo užsienio reikalų ministru ir įsitikino, kad net septynios skirtingos tarnybos Rusijos pusėje tikrina sieną pervažiuojančius sunkvežimius. Dabar, metų pabaigoje, ten susikaupia 30-50 kilometrų ilgio eilės. Vairuotojai neturi ko valgyti, gerti, skelbiama ypatinga padėtis, vyriausybė organizuoja jiems pagalbą. Rygai visą dėmesį nukreipus į tą pusę, problemos prie Lietuvos sienos pastebėtos per vėlai.

Inesei Vaiderei svarbus argumentas dėl NATO viršūnių susitikimo - juk tokio lygio susitikimas pirmą kartą vyko buvusioje SSRS teritorijoje. Saugumo priemonių teko imtis nepaprastai griežtų, ir tegul NATO pareigūnai neaiškina, kad jie to nereikalavo. Bet koks rimtesnis incidentas Rygoje būtų nepataisoma žala Latvijai, visam Aljansui.

Paradoksalu, bet Lietuvos poziciją šiame konflikte remia Latvijos rusakalbiai. Tatjana Ždanoka, europarlamente paprastai atstovaujanti rusakalbės mažumos Latvijoje interesams, pabrėžė, kad opozicinė spauda jos šalyje, ypač rusakalbė, aštriai kritikuoja vyriausybę dėl Latvijos ir Lietuvos pasienio: vyriausybė dirbtinai sudariusi tas eiles, kad sumažintų spaudimą prie Latvijos ir Rusijos sienos bei palengvintų Latvijos vežėjų padėtį.

Briuselyje sužinojau, kad Europos Komisija (EK) linkusi Latvijos veiksmuose įžiūrėti rimtą 28 Sutarties straipsnio pažeidimą, kuriame numatomas laisvas prekių judėjimas. Tiesa, vis dar tikrinama latvių versija dėl NATO viršūnių susitikimo įtakos. Šią savaitę komisaras Giunteris Verheugenas turėtų pasiųsti griežtą laišką Latvijos premjerui. Jei EK pozicija nesikeis, Lietuvos ir kitų šalių vežėjai galėtų išsireikalauti nuostolių atlyginimo. Vienos paros prastova vertinama apie 200 eurų, o kur dar sugedusių prekių ir, kas ne mažiau svarbu, sugadintų nervų kaina. Bet paprastai kompensacijos atgavimo procedūros tokiais atvejais ilgos.

Panašūs konfliktai neretai iškyla tarp kaimyninių ES valstybių. Gaisrus gesinti tokiais atvejais padeda Briuselis, bet nemažesnė dalis sėkmės priklauso nuo vietinių "ugniagesių" - abiejų šalių vyriausybių, parlamentarų, žiniasklaidos, pagaliau visuomenės elgsenos ir supratimo. Labai daug - ir nuo asmeninių kontaktų. Gaila, kad ir mūsų, ir latvių vidaus reikalų ministrai - naujokai, dar nespėję kaip reikiant susipažinti. Užmezgus gerus kontaktus užtektų telefono skambučio problemai sušvelninti.

Prieš porą savaičių Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių susitikime Helsinkyje EK prezidentas Jose Manuelis Barosso prezidentui Vladimirui Putinui aštriai kėlė netvarkos prie ES išorinių sienų, besiribojančių su Rusija, problemą. Tai svarbiausia ir mums. Juk po poros metų, Lietuvai ir Latvijai prisijungus prie Šengeno erdvės, siena tarp mūsų valstybių bus panaši į sienas tarp Lietuvos apskričių. Kamščiai kaupsis tik Rusijos ir Baltarusijos pasienio punktuose. Europos Sąjungos išorinio rytinio pasienio infrastruktūros plėtimas ir gerinimas, perėjimas prie moderniausių kompiuterinių tikrinimo sistemų - gyvybiškas Vilniaus ir Rygos, o ir Briuselio interesas. Per derybas su Maskva ir Minsku dėl sienų pralaidumo ES turi kalbėtis vienu stipriu balsu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"