TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Į Rusiją - naujomis akimis

2014 11 19 6:00

ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas neseniai papriekaištavo Lietuvos žiniasklaidai, kad ji pernelyg vienpusiškai neigiamai pateikia Rusiją, ir pasigedo objektyvios nuomonės. Ir dar diplomatas palinkėjo suvokimo, kodėl Rusija „elgiasi taip, kaip ji elgiasi“.

Ką gi, pamėginkime „suvokti“...

Rusijoje vis labiau plintant antiamerikietiškai isterijai, žiniasklaidoje paviešintas siužetas apie grupę JAV moksleivių, laimingai išnešusių kudašių iš Rusijos. Grupė jaunuolių buvo atvykusi dalyvauti konferencijoje bei susitikimuose su žinomais žmonėmis pagal jau kelis dešimtmečius vykdomą bendrą Rusijos ir JAV lyderių ugdymo programą, skirtą abiejų šalių vyresnio amžiaus moksleiviams.

Pirmas keletą dienų, pasak jaunųjų amerikiečių, viskas vyko kuo puikiausiai. Bendraamžiai juos priėmė labai šiltai, susitikimai buvę labai turiningi. Bet vieną negražią dieną jais susidomėjo Rusijos migracijos tarnyba ir apkaltino amerikiečius vizų režimo pažeidimu. Keletą dienų jie buvo priversti dalyvauti teismo posėdžiuose, klausytis jiems nesuprantamų kaltinimų, nes iki šiol į panašius renginius moksleivių grupės vykdavo su turistinėmis vizomis, o šįkart buvo pareikalauta verslo vizų. Apkaltinti ir nuteisti (priversti sumokėti baudą), bet neišsiųsti iš šalies jaunuoliai nutarė neberizikuoti ir patys kuo skubiausiai išskrido namo.

Pamėginau pažvelgti į šią istoriją pono V. Ušacko akimis, bet rezultatas - ne kažin koks. Tik pastebėjau panašumą su priekabėmis mūsų žvejams, apkaltintiems pažeidus Rusijai priskirtų žvejojimo plotų ribas. Ir dar kartą įsitikinau, jog kai kurių Lietuvos politikų (pavyzdžiui, Plungės miesto tarybos narių liberalų) bei verslininkų patikinimai, kad Rusija tebėra normali šalis, su kuria reikia palaikyti įprastus verslo, sporto ar kultūrinius ryšius, yra ir trumparegiški, ir neatsargūs. O kai į tuos ryšius norima įvelti politiškai ir pilietiškai dar nesubrendusį jaunimą, netgi smerktini!

Istorija su amerikiečių moksleiviais buvo ypač nemaloni dėl to, kad ji vyko Sankt Peterburge, kuris į atmintį įsirėžė kaip europietiškos kultūros tradicijų saugotojas sovietmečiu ir demokratinių idėjų flagmanas „perestroikos“ metais. Beje, ir šiais, vešinčio „putlerizmo“ mėnesiais, metais, peterburgiečiai (kai kurie...) pasirodė išsaugoję tą kultūros lygį ir laisvos dvasios ugnelę, kuri daug dešimtmečių šildė šiauriausią Rusijos ir Europos megapolį.

Spalio pabaigoje Sankt Peterburge, Vladimiro Majakovskio bibliotekoje, įvyko grupės „Mašina vremeni“ („Laiko mašina“) vadovo Andrejaus Makarevičiaus vieša paskaita „Kas yra grožis?“ Beje, garsus muzikantas dar labiau išgarsėjo, kai viešai nepritaręs Vladimiro Putino politikai Ukrainos atžvilgiu agresyviosios visuomenės daugumos buvo pasmerktas pjudymui.

Paskaita šia tema pirmiausia buvo planuota Novosibirske, bet ten neįvyko, neva neradus patalpų. Paskui A. Makarevičiaus paskaitos neįvyko dar devyniuose Rusijos miestuose. Rugsėjo pabaigoje muzikantui pavyko prasiveržti į Muzikos namų salę Maskvoje, bet ir ten buvo mėginta jam sutrukdyti papurškus į salę pipirinių dujų iš balionėlio. Tad peterburgiečiai visai pagrįstai didžiuojasi, kad jų mieste A. Makarevičiaus paskaita praėjo be incidentų. Žinoma, jei „incidentu“ nelaikysime tokio klausytojų antplūdžio, kad jį teko reguliuoti policijai. Kaip skelbė žiniasklaida, „lijo lietus, asfaltu tekėjo upeliai, o inteligentiška Peterburgo publika stengėsi nesutraiškyti vieni kitų“.

Kas sukėlė tokį ažiotažą? Nejaugi didžiosios kultūros nestokojančius Šiaurės Venecija vadinto miesto gyventojus apstulbino paskaitos tema? Paskaitoje kalbėta apie antikinės Graikijos įtaką menų raidai ir apie skirtingų kultūrų panašumus. Tema įdomi, bet nenauja. Vargu ar dėl to buvo verta murkdytis lietuje.

Kai kurie klausytojai buvo atsinešę laikraštį su „Levados centro“ atliktos visuomenės apklausos rezultatais, kurie skelbė, kad beveik 45 proc. rusų laiko A. Makarevičių išdaviku. Viena moteris stebėjosi, esą tokios solidžios organizacijos pateiktais duomenimis negalima netikėti, bet paklausinėjus susirinkusiųjų, kuo pasireiškia ta „išdavystė“, jie tik painiojosi, nieko konkretaus pasakyti negalėjo ir galiausiai nutildavo...

Tiesa, konkrečiau pasakė Įstatymų leidžiamojo susirinkimo deputatas, Mokslo, švietimo ir kultūros komisijos pirmininkas Maksimas Reznikas: „Aš atėjau į šią paskaitą ne tik dėl to, jog norėjau išgirsti jos turinį, bet ir dėl to, kad svarbiu laikau patį dalyvavimo paskaitoje faktą.“

Išvada: jei A. Makarevičius nebūtų taip pjudomas, klausytojų būtų susirinkę mažiau. Mat ne visi išdrįsta savo nuomonę apie Krymą, Ukrainą ar A. Makarevičiaus poziciją pareikšti viešai, bet atsiradus galimybei parodyti valdžiai ir jos politikai špygą kišenėje, tokia galimybe mielai pasinaudoja. Žmonės renkasi ten, kur valdžia ir jos klapčiukai nenorėtų jų matyti, bet nedalyvauja ten, kur yra valdžios kviečiami...

Kažkas pažįstama... Kaip ir stalininės gaidelės šiandieninio Rusijos valdovo tone.

Rusai įsigudrino derinti vakariečių akimis nesuderinamas pozicijas ir poelgius. Pavyzdžiui, tas pats žmogus vieną dieną šaukia, jog ukrainiečiai - fašistai, o kitą veržiasi į A. Makarevičiaus paskaitą todėl, kad dar išlikęs padorumo supratimas skatina jį nepritarti talentingo muzikanto pjudymui. Kita vertus, sugebama būti V. Putino valdžios persekiojamu, politiniu kankiniu, daugeliu klausimų oponuoti valdžiai, bet kartu džiaugiamasi, kad „Krymas mūsų“, t. y. rusų, kaip tai padarė ilgai kalėjęs verslininkas Michailas Chodorkovskis, politikas Aleksejus Navalnas, pasaulinio garso skulptorius Michailas Šemiakinas. O toks chaosas rusų sąmonėje suteikia indulgenciją valdžiai, kuri, skelbdamasi esanti demokratiška, vykdo nedemokratišką, ekspansionistinę politiką.

Ir pamėginkite paskui objektyviai, „subalansuotai“ kalbėti ar rašyti apie tokių rusų valstybę! Vakarų pasaulis tiesiog neturi adekvačių priemonių nupiešti ir kriterijų įvertinti tą pažiūrų ir poelgių margumyną, tą mozaiką, iš kurios sudėliota šiandieninė Rusija!

Net ir patys rusai savęs nebesupranta. Štai neseniai Viačeslavas Kostikovas, buvęs Rusijos prezidento Boriso Jelcino atstovas spaudai, savaitraštyje „Argumenty i fakty“ prisipažino: „Žiūriu į visokių sociologinių apklausų rezultatus ir stebiuosi: gyvenimas vis sunkesnis, o mūsų piliečiai sulig kiekvienu mėnesiu žiūri į gyvenimą vis optimistiškiau. Kur čia šuo pakastas?“

Šuns neatkasiau ir aš. Tik dar kartą įsitikinau, kad vien protu matuojant Rusijos suprasti neįmanoma. Protas remiasi statistika, tačiau rusai tradicinėje statistikoje ne(be)išsitenka.

V. Kostikovas tikisi, kad praregėti padėtų nauji akiniai. O Vakarų pasaulio atstovams galbūt reikėtų naujų akių?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"