TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Idealioji ir realioji Dalia Grybauskaitė

2011 07 16 0:00

Dalios Grybauskaitės prezidentavimui suėjo dveji metai. Kalbama apie laikotarpį, kuris jau leidžia daryti apibendrinimus ir vertinimus. Štai per apklausą, kurią atliko rinkos tyrimų kompanija RAIT, 15 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, jog prezidentės veikla per pirmuosius dvejus kadencijos metus visiškai pateisino jų lūkesčius, o 41 proc. apklaustųjų tvirtino, kad tik iš dalies. 22 proc. apklausos dalyvių teigė, jog D.Grybauskaitės veikla nei pateisino, nei nepateisino jų lūkesčių. Nusivylusiųjų valstybės vadovės veikla buvo 7 procentai.

Viena mūsų visuomenę kamuojančių ligų - perdėti su politikais susiję lūkesčiai. Akivaizdu, kad D.Grybauskaitės atžvilgiu jie buvo ir yra itin dideli. Tai liudijo ir lengva jos pergalė per rinkimus bei aukšti populiarumo reitingai. Rinkėjai D.Grybauskaitę idealistiškai siejo su žmogumi, kuris realiai pakeis valstybės gyvenimą, supurtys politinę sistemą, paveiks ūkinę ir ekonominę krašto raidą. Tačiau demokratinė santvarka (skirtingai nei monarchija ar autoritarizmas) tuo ir pasižymi, kad vienas asmuo negali iš esmės pakeisti nusistovėjusių santykių valstybėje.

Tokiems lūkesčiams atsirasti davė pagrindą ir pati D.Grybauskaitė. Jos ryžtinga ir griežta retorika, grūmojimai nacionaliniams oligarchams, kalbos apie veiksmingą politiką (ji net žadėjo dirbdama naudotis dekretais, bet neišdrįso to imtis) kūrė principingos ir net maištingos politikės įvaizdį, kuris atitiko finansinės krizės, iškastruoto teisingumo, kovos už būvį nukamuotų žmonių viltis. Pagaliau D.Grybauskaitė pasižymi būdo savybėmis (darbštumas, nuoseklus užsibrėžtų tikslų siekimas, valios imperatyvumas), kurios padeda skleistis jos asmenybės charizmai.

Suprantama, revoliucijos Lietuvos politikoje D.Grybauskaitė neįvykdė. Taip, ji inicijavo antikorupcinius įstatymus, atliko kadrinių pakeitimų diplomatijos ir teisėtvarkos srityse, tuo užsitraukdama per pastarąjį dešimtmetį šalyje įsitvirtinusių jėgų nepasitenkinimą, kuris netruko pasireikšti politologų ir intelektualų balsais, vetavo ne vieną Seimo įstatymą, kuriame ryškiai atsispindėjo lobistiniai interesai.

Akivaizdu, kad prezidentė yra gana atsargi. Ji nesiima drastiškų veiksmų, kurie gali sukelti įtampą politinėje scenoje. D.Grybauskaitė viešai nekritikuoja valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, premjero, politinių autoritetų. Valstybės vadovė neturi užmojų reformuoti politinį gyvenimą, ji nereikalauja praplėsti prezidentinių galių, nors krašto gyventojai tam pritartų, nekalba apie galimybes keisti valdžios formavimo principus, Konstitucijos nuostatas.

Nepaisant visko, prezidentė yra pastebimas ir aktyvus veikėjas šalies politinėje arenoje. Jos charizma sulaužė patriarchalinės politikos šablonus, kuriuos buvo įtvirtinę Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus. Iki D.Grybauskaitės buvo įprasta, kad prezidentas yra politinės piramidės viršūnė (A.Brazauskas) arba politinių galios centrų statinys (V.Adamkus). Šios aplinkybės ir lemdavo gana blankų prezidentavimą bei simbolinę šios institucijos reikšmę.

D.Grybauskaitės atvejis kitoks. Ji neturi prezidentinės partijos ir neatstovauja kokios nors apibrėžtos grupės interesams. Tai - prezidentės stiprybė ir silpnumas vienu metu. Viena vertus, ją drąsiai galima vadinti nepriklausoma ir savarankiškai priimančia sprendimus. Piliečiai per tuos dvejus metus galėjo būti ramūs, kad jokio valstybės vadovės apsisprendimo nelemia įtakinga ekonominė, finansinė ar verslo grupė.

Tačiau ši nepriklausomybė prezidentei ir kainuoja. Jai taip ir nepavyko suburti stiprios komandos prezidentūroje. Valstybės vadovės patarėjai - blankios figūros, nesugebančios plėtoti ilgalaikių strategijų, užkaišyti tam tikrų prezidentinės veiklos spragų. Tuomet D.Grybauskaitei drąsinant save lieka tarti: "Būna akimirkų, kai ir vienas lauke esi karys." Tačiau tokius karius anksčiau ar vėliau pašauna, o tai šiuo atveju būtų priešinga Lietuvos ir jos žmonių interesams. Gyventojai tikrai liktų nuvilti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"