TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Idėjinė bejėgystė – politinis cirkas

2016 06 08 6:00

Praėjusį savaitgalį Vilniuje susirinkę Europos liberalų lyderiai diskutavo, kaip sukurti skaidrią politiką. Įdomu, ar jie būtų pasirinkę Lietuvos sostinę, jei iš anksto būtų žinoję, jog lietuviški liberalai, skaidrumo ir politinio moralumo knygnešiai, sugebės prisidirbti taip, kad bet kokios liberalios diskusijos apie moralę jų lūpose – bent artimiausiu metu – skambės lyg tyčinis pasišaipymas iš sąvokos esmės.

Skaidrumas skaidrumu, bet kai kalba pasisuka apie pinigus, bent Lietuvos partijoms – ne tik liberalams – nagai ima stipriai niežtėti. Tai viešumoje garbingi politikai suokia amžiną giesmę apie tai, kad rinkimų ringe teisinga būtų konkuruoti idėjomis. Uždangai nusileidus kalbama tiesiai: valstybės skiriamos pašalpos ir iš įvairių oficialių rinkliavų gautų pinigų neužtenka, kad rinkėjams būtų parodytas užburiantis šou, garantuojantis kelią į pergalę.

Būtent – šou, nes jau ilgą laiką lietuviškų partijų idėjos, kuriomis jos bando konkuruoti, yra sukuriamos viešųjų ryšių bendrovių ar įvaizdžio konsultantų. Tų idėjų išraiška – ne išsamios socialinės, ekonominės, švietimo ar užsienio reikalų srities analizės, bet balaganas su klounų, vis labiau balansuojančių ant etikos ribos, pasirodymais.

Gerai – Lietuva jau seniai yra tapusi dideliu cirku, o jos piliečius politinės partijos yra linkusios laikyti nesupratingais vaikais, kurie kartais ožiuojasi, bet pakanka atkišti ledinuką, ir štai mažius sėdi, laižo, iškoręs liežuvį, ir smalsiai stebi naują sezono vaidinimą. O stebukle: šįmet visi atlikėjai atsigręžė į žmogų. Į paprastą žmogų iš vidurio Lietuvos, kuriam būsimoje šviesioje ateityje statys gamyklas ir fabrikus, padės pradėti savo verslą, neišeinantįjį iš namų priartins prie Europos, bet neleis Europos su jos problemomis (pabėgėliais, pavyzdžiui) priartėti prie jo.

Didelė sezono naujovė – konkreti kaina, už kiek paprastas žmogus, vaidinimo stebėtojas, gundomas parsiduoti. Anksčiau pažadas buvo miglotas – „tavo pajamos, paprastas žmogau, ateityje didės“, o dabar viskas aišku: 1000, 1100, 1250 eurų, kas daugiau? Kokie aitvarai suneš tas pinigų sumas, reikalingas staigiam atlyginimų auginimui, niekas, žinoma, nekalba. Kam tai rūpi? Konkretybės gadina šou, daro jį nuobodų lyg buhalterinę apskaitą, o mūsų gyvenimas – juk ištisas fejerverkas. Daugiau spalvų, daugiau šviesų, daugiau blizgių popieriukų. Ryte šlavėjai surinks tuščias tūteles. Vienos partijos santykinai džiaugsis pergale, kitos šiek tiek liūdės ketveriems metams pralaimėjusios, bet iš esmės didelių sukrėtimų nė viena nepatirs. Dėl ko? Tai, kas žadėta, buvo taip nekonkretu, kad kiekviena galės pasigirti kėlusi atlyginimus (vidutinius), didinusi pašalpas, kūrusi darbo vietas. Kas nepavyko – nepavyko, rinkėjai nesuteikė absoliučios valdžios, o partneriai pasitaikė ne visai tikę, štai rezultatas.

Partijos sako: viskas būtų kitaip, jeigu jos gautų daugiau pinigų gyvenimui ir rinkimams. Beveik milijonas eurų (o tai yra daugiau kaip trys milijonai litų) – būtent prie tokios metinio finansavimo ribos artėja dalis parlamentinių partijų – yra daug ar mažai? Prieš dešimt metų paaiškėjus, kad prezidento postą Rolandui Paksui galėjo priartinti dosnaus rėmėjo skirtas milijonas litų – milijonas litų! – kilo ilgai nerimęs skandalas. Lietuviškos partijos dabar gauna dvigubai ar trigubai daugiau nei ta tarptautinį skandalą sukėlusi pinigų suma, bet vis tiek čiumpa portfelį su kyšiu.

Ar idėjos kainuoja milijonus? Kas girdėjo, kad vienam ar kitam garbiam ekonomistui arba mokslo institutui būtų sumokėta bent ketvirtadalis šios pinigų sumos už išsamios politinės programos parengimą? Priminsiu – 2010-aisiais valdžioje buvę konservatoriai ir liberalai iš valstybės kasos paklojo 860 tūkst. litų, tai yra varganus 250 tūkst. eurų, audito ir konsultacijų įmonei, rengusiai iki šiol naudojamą Lietuvos elektros energetikos sektoriaus pertvarkymo ir optimizavimo planą. Dabar partijos iš tos pačios valstybės kišenės gauna kur kas didesnes sumas, už kurias galėtų samdyti jų idėjoms neprieštaraujantį specialistą ar jų grupę, kurie aiškiai sudėliotų – iš kur paimti, kam pridėti, ir kaip visa tai atsilieps ateityje. Štai jums, brangūs rinkėjai, mūsų planas. Kuo jis geresnis nei oponentų projektas? Ogi mūsų samdytas – už tokią ir tokią sumą – ekspertas tuoj paaiškins. Iš nacionalinio transliuotojo ekrano, nes tas ekranas tam ir skirtas: idėjoms pristatyti.

Betgi ne. Geriau už 600 eurų nusamdyti muzikantą ir sutrypti makabrišką šokį Katedros aikštėje. Užpildyti visą ekraną gražiais ponais – jie pažadės neįleisti į Lietuvą pabėgėlių. Spaudos konferencijoje pristatyti policininkų rikiuotes priiminėti įgudusį būsimąjį premjerą. Koks skirtumas, kad jis nesugeba įvardyti numatomų būsimųjų valstybės plėtros krypčių. Vaidinimas – šou – tęsiasi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"