TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ilgai laukta socialdemokratų politikos restitucija

Tai įvyko XXIX Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavime, kuriame patvirtinta iš esmės nauja LSDP programa ir jai vykdyti išrinkta partijos vadovybė.

Ir programos turinys, ir vadovų nusiteikimas nebesuteiks politologams pagrindo vadinti LSDP dar viena liberalų partija, tik savo vadų pavardėmis, o ne programa besiskiriančia nuo Liberalų ir centro sąjungos ar Liberalų sąjūdžio. Politologai buvo teisūs, nes mūsų priimti sprendimai buvo paimti tarsi iš liberalų arsenalo. Nieko nepadarėme, kad sumažėtų atskirtis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių piliečių, nes visiems vienodai sumažinome pajamų mokestį nuo 32 iki 20 procentų. Dabar kiekvienas gali nesunkiai apskaičiuoti, kiek "uždirbo" mokytojas ar policininkas ir kiek šimtatūkstantines pajamas gaunantis pilietis. Dėl tokios politikos socialinė diferenciacija tik padidėjo. Jeigu dar prisiminsime savo atkaklų nenorą įvesti turto ir prabangos mokesčių, tai aiškinti žmonėms, jog tokia politika yra socialdemokratinė, ir manyti, kad jie tuo tiki, gali tik partinis propagandininkas. Jis mato tai, ką nori matyti, o ne realybę. Tokia mūsų politika tęsėsi nuo pat LDDP ir LSDP susijungimo laikų, nes autoritetingam prezidentui Algirdui Brazauskui pavyko ją primesti visai partijai. Bet ar A.Brazausko pažiūros socialdemokratinės? Šį klausimą išnagrinėjo jo artimas kolega profesorius Povilas Gylys. Jis taip apibūdino A.Brazausko politines pažiūras: "...nesupranta, kas yra socialdemokratija, yra intuityvus dešiniosios politikos šalininkas (...) pats nuėjo ir paskui save nusivedė partiją rinkos fundamentalizmo keliu. Laisvosios rinkos instituto ideologija jam darė didesnę įtaką nei atskirų socialdemokratų bei inteligentų argumentai, nukreipti prieš rinkos fundamentalizmą ir dėl jo įtakos stiprėjančius laukinio kapitalizmo požymius."

Iš tiesų nieko taip ir nebuvo padaryta, kad sumažėtų socialinė atskirtis. Buvo kategoriškai pasipriešinta progresinių mokesčių įvedimui, bet užtat buvo iš dalies privatizuota "Sodra". O socialdemokratinės vertybės, tokios kaip solidarumas ir socialinis teisingumas, liko nuošalyje, todėl atsirado didelė socialinė ir politinė įtampa. Taip nuosekliai A.Brazausko vadovaujami socialdemokratai virto dar viena liberalų partija. Politiniame Lietuvos žemėlapyje beliko tik dešiniųjų partijos. Anot profesoriaus P.Gylio, A.Brazauskas prie to yra labai prisidėjęs. Lietuvos kairėje beliko negausi Socialdemokratų sąjunga.

Pripažinus, kad ilgametis partijos pirmininkas ir jos garbės pirmininkas yra liberalas, buvo nerealu tikėtis, jog jis siūlys nepalankius liberalams sprendimus. Būdamas premjeras, jis aiškino, kad progresiniai mokesčiai - praeities reliktas, o pasitraukęs iš Vyriausybės vadovo posto tvirtino, jog dabar jau vėlu juos įvesti. A.Brazauskas, kaip ir prezidentas Valdas Adamkus, laikėsi nuomonės, kad tik proporcinė mokesčių sistema turi perspektyvą, nes, jų nuomone, mokesčius tolygiai mažinant į Lietuvą pradės plūsti investuotojai. Nepradėjo. Laukto efekto nebuvo, bet atsirado kitas: turtingi žmonės dar labiau praturtėjo, o neturtingųjų papildomas pajamas prarijo infliacija.

Turtingų žmonių rėmimo politikos pasekmės buvo skaudžios tiems, kurie gauna mažas ir vidutines pajamas ir kurie pasaulyje vadinami viduriniu sluoksniu. Jis nesustiprėjo, veikiau nusilpo, nors yra valstybės stabilumo garantas. Vakarų pasaulio socialdemokratai šį sluoksnį rūpestingai saugo bei puoselėja dar ir dėl to, kad jis yra socialdemokratų pagrindinis rėmėjas. Tačiau Lietuvos socialdemokratai per daug tikėjo pinigų galia politikoje. Ir apsiriko. Rinkėjams nebepakanka nulakuotų portretų. Išprusę rinkėjai, kurių, sakyčiau, dauguma, domisi partijų programomis ir jų vadų patikimumu. Juk kartą pasakęs netiesą partijos vedlys negali tikėtis rinkėjų palankumo. Todėl Gedimino Kirkilo apsisprendimas nekandidatuoti į partijos pirmininko postą buvo dėsningas.

Turtingų žmonių rėmimo politika skaudžiai atsiliepė LSDP, nuo kurios nusisuko didelė dalis buvusių mūsų rinkėjų. Bet dabar, po partijos suvažiavimo, atsirado ne tik viltis, bet ir realios galimybės įrodyti visiems, kad socialdemokratų vertybės - laisvė, solidarumas ir socialinis teisingumas - nėra tik gražūs žodžiai, nors būnant opozicijoje tai padaryti gerokai sunkiau. Tačiau reikia nenuleisti rankų jau dabar. LSDP turi tapti partija, kurios žodis tvirtas. Tik taip atgausime prarastą rinkėjų pasitikėjimą ir išsklaidysime jų nusivylimą Lietuvos socialdemokratais kaip europine kairiąja jėga. Tada galėsime pasakyti žmonėms, gaunantiems vidutines ir mažas pajamas: "Mes esame jus remianti politinė jėga. Leiskite mums ginti jūsų interesus."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"