TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Iliuzijų žlugimas ir praregėjimas

Lietuvos atsakas į Rusijos spaudimą dėl žaliavos tiekimo "Mažeikių naftos" įmonei yra neišvengiamai padiktuotas susiklosčiusios situacijos.

Tačiau žvelgiant į pastarųjų savaičių įvykius iš platesnės perspektyvos, belieka tikėtis, kad Lietuva pamažu pradeda įsisąmoninti ir mokytis kai kurias bendravimo su didžiąja kaimyne pamokas.

Atrodo, kad pagaliau artėja laikas, kai mažėja politikų, atsainiai ir su pašaipa vertinusių tuos, kurie jau seniai kalbėjo apie Lietuvai akivaizdžiai nedraugiškas Rusijos politikos tendencijas. Tokių tendencijų apraiškų yra labai daug. Pirmiausia tai beatodairiškas spaudimas, daromas visais atvejais, kai tik Lietuvos požiūris nors šiek tiek neatitinka mūsų kaimynės interesų. Pamažu pradedame suvokti, kad tai yra ne atsitiktiniai ir trumpalaikiai tos šalies kaprizai, bet nuosekli ir metodiškai vykdoma politika, kurios ištakos - akivaizdus Rusijos nemokėjimas ir nenoras bendrauti su kaimynėmis valstybėmis, ypač mažosiomis, kaip su lygiavertėmis partnerėmis. Kitaip tariant, Rusija iki šiol kenčia didžiojo brolio sindromą.

Šis Lietuvos atsakas, ar bent jau ketinimai, reaguoti į naują Rusijos spaudimą neatsitiktinai sulaukė teigiamos šalies piliečių reakcijos. Tai, regis, liudija tam tikrus visuomenės sąmonės pokyčius, nes niekam ne paslaptis, kad gana ilgą laiką nemenka mūsų šalies piliečių dalis vis dėlto nenorėjo blaiviai ir kritiškai vertinti kaimyninės šalies. Kita vertus, tai lyg ir rodo, kad ateina ne tik blaivesnis Lietuvos tarptautinės padėties suvokimas, bet galbūt pamažu atgimsta vienas svarbiausių dalykų, kuris buvo negailestingai sunaikintas okupacijos metais. Šis dalykas - tai tautinė ir valstybinė savigarba. Būdavo nemalonu ir slogu stebėti, kad tiek daug mūsų šalies gyventojų į bet kokias Rusijos patyčias ar įžeidinėjimus žvelgdavo tarytum į natūralų ir vos ne savaime suprantamą dalyką.

Taigi tokie sąmonės pokyčiai yra tas pagrindas, kuriuo remiantis galbūt pradės keistis ir Lietuvos santykių su Rusija stilius. Belieka tikėtis, kad jeigu konfliktas dėl "Mažeikių naftos" įsiliepsnos ir Lietuva nors kartą pademonstruos tvirtą poziciją, tai gali teigiamai atsiliepti abiejų šalių santykiams. Ilgalaikė bendradarbiavimo su Rusija patirtis parodė, kad ši valstybė gerbia tik tuos, kurie gerbia save ir prireikus moka gintis.

Aukščiausių valstybės pareigūnų lygiu išsakytas pažadas, kad ilgalaikis naftotiekio remontas sulauks adekvataus atsako - geležinkelių remonto ar gal net rimto Rusijos karinio tranzito per Lietuvą suvaržymo iš principo yra sveikintinas dalykas ir Lietuvos piliečių reakcija rodo, kad vis didesnė visuomenės dalis aiškiau suvokia, jog tai yra vienintelis bendradarbiavimo su šia valstybe pagrindas. Bet, kalbant apie pagrindą, reikia pabrėžti, kad tai yra ne abipusio šantažo ir abipusių provokacijų politika, o tai, jog Lietuva galų gale turi ir privalo pradėti vadovautis principu, kad į kiekvieną kitos šalies veiksmą - palankų ar nepalankų - turi būti duotas adekvatus atsakas.

Manykime, jog vertinat šią situaciją kokie nors vaizdiniai apie savotišką istorijos spiralę, kai kartojasi istoriniai įvykiai, nėra teisingi. Reikalo esmė yra ta, kad trumpą laiką, griuvus Sovietų Sąjungai ir susikūrus Rusijos federacijai, iš tiesų būta tam tikrų vilčių teikiančių ženklų, kad šios didžiosios valstybės užsienio politikoje, santykiuose su kaimynais iš tiesų prasidės nauja era. Tačiau tie, kurie išsamiai nagrinėja Rusijos politikos tendencijas ne dvejų ar trejų metų tarpsniu, bet yra išsamiai susipažinę su tos valstybės istorija, į šitas viltis visada žiūrėjo atsargiai ir skeptiškai, nors ir norėjo, kad jos išsipildytų. Tam tikri išoriniai Rusijos užsienio politikos stiliaus pokyčiai, akivaizdūs ir neginčijami po 1991 metų, davė pagrindo atsirasti tokioms iliuzijoms ir jas maitino. Natūralu, kad daugelis Lietuvos piliečių šituo patikėjo. Vertinant tuos penkiolika metų nešališkai ir objektyviai, reikia pripažinti, kad ir Lietuvoje netrūko politikų ir politinių jėgų, kurios dėl visiškai nesuprantamų motyvų buvo suinteresuotos tokias iliuzijas palaikyti ir stiprinti. Todėl tai, kas vyksta dabar, iš esmės tik dalies visuomenės praregėjimas. Jis neturėtų kelti kokių nors nereikalingų aistrų. Ateina laikas blaiviau suvokti tai, kas vyksta kaimyninėje valstybėje. Ir Lietuvos piliečiai, matydami tai, tiesiog pratinasi ir mokosi mąstyti per savos valstybės interesų prizmę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"