TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Imperatoriui išvykus

2007 05 31 0:00

Praėjusį šeštadienį mūsų žemę palietė vienintelio pasaulio imperatoriaus kojos.

Didelio ažiotažo šis vizitas nesukėlė, nes esame jau įpratę prie nieko pasaulio politikoje nelemiančių didenybių viešnagių mūsų šalyje. Tačiau tokie vizitai, nors ir neturėdami išreikštų politinių tikslų, atneša tam tikrą žinią. Juk kiekviena monarchija turi neaprėpiamą istorinį, kultūrinį klodą, kuris daug byloja dabarčiai.

Ko gero, kiekvienas tautietis paminėjus Japoniją prisimintų "Hondą", karatė, samurajus, kimono, geišas, sušį, labiau išprusęs - kabukį, haiku, ikebanas, animė, Akirą Kurosavą, Takeši Kitano ar Haruki Marukami. Vis dėlto šalia didingos kultūros, itin skirtingo nuo mūsiškio mentaliteto yra dalykų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį ir mums - per jūras, marias nuo Japonijos nutolusiai tautai.

Žinoma, lankantis imperatoriui kažkaip nepatogu buvo kalbėti apie netolimą Japonijos praeitį. Ši šalis per Antrąjį pasaulinį karą vykdė grobuonišką politiką, ir tada imperatoriaus titulas nebuvo tuščia sąvoka. Visi žinome ir Antrojo pasaulinio karo pabaigos peripetijas.

Čia vertėtų pažymėti, kad vienas Japonijos agresyvios politikos architektų buvo dabartinio imperatoriaus tėvas. Jo valdymas atvedė šalį prie katastrofos. Kaip matome, nuo galybės iki visiško kracho tėra vienas žingsnis. Vis dėlto mums turėtų kilti klausimas, kaip karo nusiaubtas kraštas, vienintelė pasaulio valstybė, patyrusi atominį bombardavimą, per tris dešimtmečius tapo viena labiausiai išsivysčiusių pasaulyje?

Žinoma, daug lėmė kone įgimtas japonų darbštumas, drausmingumas, sutelktumas. Galima kalbėti ir apie pozityvią JAV okupantų bei tarptautinės bendruomenės įtaką. Tačiau daug reikšmės turėjo ir sėkmingai įgyvendinta liustracija. Imperatoriaus galios buvo apribotos, o visas senasis valdininkijos aparatas nušalintas nuo naujos šalies kūrimo proceso. Japonai atsiskaitė su praeitimi ir patikėjo valstybės ateitį naujiems žmonėms. Dabar jie gali po pasaulį vaikščioti oriai ir pasitikėdami savimi.

Lietuvos realijos šiame kontekste atrodo nekaip. Pagrindines šalies valdymo pozicijas tebeturi žmonės, valdę okupacinės administracijos struktūras. Jų buvimui esamose pozicijose pateisinti atrandami "nuopelnai". Nuopelnų korta metama net ir tais atvejais, kai kalbama apie priklausymą specialiosioms tarnyboms. Tada liejamos dramblio ašaros dėl suvaržytų žmogaus teisių, nors liustracija yra valstybės teisė gintis nuo pavojingos įtakos. Nekalbama apie moralinę reikalo dalį, kai praeities šešėliai grėsmingai vis pasirodo mūsų kasdienybėje.

Pasibaigus Japonijos imperatoriaus vizitui mus pasiekė žinia iš šios šalies. Mirė Japonijos žemės ūkio ministras 62 metų Toshikatsu Matsuoka. Jis rastas pasikoręs pastate netoli parlamento. Ministras turėjo pasiaiškinti parlamentui dėl nemokamai išnuomoto biuro, politinio finansavimo skandalo. Nieko nepasakysi, situacija sukrečianti. Susimovusiam valdininkui pasitraukti iš gyvenimo - įprastas reiškinys Azijoje (prisiminkime charakirį ar "šilkinės virvelės" tradiciją Kinijoje).

Lietuvoje panašių situacijų apstu. Gink Dieve, neagituoju, kad ministrai kartųsi prie Seimo rūmų, bet įsivaizduokime analogišką atvejį pas mus. Iškilus tokiems pat kaltinimams ministras ar koks nors departamento vadovas išdidžiai išeitų į Seimo tribūną ir iškilmingai tartų: "Nesu kaltas, nesu kaltas, esu visiškai nekaltas! Tegul viską tiria teisėsaugos institucijos." Tik Japonijos patirtis rodo, kad geriau prisipažinti klydus, negu laukti, kol neklystamumo aureolę nuplėš kiti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"