TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Infliacija, devalvacija ir švedai

2008 07 24 0:00

Išminčiai sako: įvardykite problemas teisingais žodžiais, ir tai jau bus gera jų sprendimo pradžia. Ir atvirkščiai. Neteisingas įvardijimas didele dalimi lemia blogus sprendimus.

Kaip tik tai dabar Lietuvoje vyksta dėl INFLIACIJOS. Populiarus, tačiau gerai nesuvoktas žodis sujaukė politikų ir netgi ekonomistų protus. INFLIACIJA buvo paskelbta priešu nr.1 net neišsiaiškinus, apie ką tiksliai kalbame. Nežymūs, tačiau labai svarbūs niuansai buvo pražiopsoti, ir visas kovos frontas pasuko ne ta kryptimi.

Tiesa, protingesni ekonomistai kartkartėmis tuos svarbius niuansus pamini, tačiau viskas paskęsta tuščioje erzelynėje: INFLIACIJA, INFLIACIJA, GELBĖKITE NUO INFLIACIJOS!

Paklydimo esmę sudaro keistas vieno pinigų politikos veiksnio nepaisymas. Iš inercijos vis pamirštama, kad mūsų litas yra nepajudinamai susietas su euru, o centrinis bankas neturi galimybės savo nuožiūra didinti pinigų masės Lietuvoje. Nauji litai į apyvartą leidžiami tiktai dengiant padidėjusį eurų kiekį.

Primityviausias infliacijos apibrėžimas nurodo bendrojo kainų lygio kilimą, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia. Tačiau nagrinėjant infliaciją išsamiau atsiranda sudėtingesnių dalykų. Ir visų pirma - svarbus pinigų masės didėjimo faktorius.

Tačiau dabar atsakykime į pagrindinį klausimą: ar Lietuvoje esančios pinigų masės didėjimas yra geras ar blogas dalykas? Atsakymas turėtų bent šiek tiek sujaukti stereotipinį mąstymą. Akivaizdu, kad esant griežtai apribotai emisijai, didėjanti pinigų masė rodo bendrą mūsų valstybės turtėjimą. Taigi tai yra geras ženklas, o ne blogis, su kuriuo reikia kovoti!

Blogis tai būtų tik tada, jei pati valstybė per savo banką voliuntaristiškai didintų pinigų masę šalyje. Tada litui iš tikrųjų grėstų devalvacija. Dabar tokios grėsmės nėra, nors paskutiniai birželio duomenys ir rodo 12,5 proc. metų infliaciją, o tiksliau kalbant - kainų indekso padidėjimą.

Taigi ir kalbėti mums visą laiką reikia ne apie infliaciją, o apie KAINŲ DIDĖJIMĄ. Beje, niekuo nepagrįstas yra ir klyksmas, kad atsiejus litą jo vertė staiga kristų. Gali būti ir atvirkščiai. Lito vertė, palyginti su euru, kiltų, ir mes visi praturtėtume.

Štai labai artimas pavyzdys. Lenkijos ekonomikos padėtis tikrai nėra geresnė nei Lietuvos, o jų zlotas netgi stiprėja. Tačiau žinant mūsų valdančiųjų kompetenciją, mums šiuo metu iš tikrųjų geriau neeksperimentuoti.

Tuo, kad objektyvi lito vertė keičiasi tik kartu su euru, nesunku įsitikinti kokioje nors euro zonos šalyje pasinaudojus bankomatu. O dar maloniau pirkti ką nors Amerikoje ir už dolerį litų pakloti vos ne dvigubai mažiau nei prieš keletą metų, kai santykis buvo vienas su keturiais.

Tačiau net nemanau ginčytis - KAINŲ DIDĖJIMAS yra blogas dalykas. Su juo reikia kovoti, ir valstybė turi priemonių tai daryti. Kokios tai priemonės?

Visų pirma reikia atmesti kovą su tuo, kas yra objektyvu ir neišvengiama. Esame bendroje finansinėje erdvėje su euro zona, nors ir galime būti laikomi šiek tiek nevisaverčiais jos nariais. Taigi kainų vienodėjimas ir bendrųjų tendencijų poveikis neišvengiamas. Svarbu tik, kad kainoms artėjant prie europinių panašiai kiltų ir atlyginimai. Nes mūsų gaminamos produkcijos kokybė irgi artėja prie vakarietiškos.

Tačiau labai svarbu suvokti, kad didelė dalis kainų augimo priklauso nuo vidaus veiksnių. Visų pirma tai senos ir naujai besiformuojančios visiškos ar dalinės monopolijos: energetika, šilumos ūkis, prekybos tinklai ir t.t. Blogiausia, kad šioje srityje valdžia dirba priešinga kryptimi.

Štai "VST" išsimokėjo daugiau nei pusę milijardo dividendų, didesnių nei galėjo būti elektros tarifų sąskaita. Skirs naujai atominei elektrinei, sakote? Šaunuoliai, žinoma. Tačiau tai tik įrodo LEO kritikų tiesą. Jeigu elektrinė ir bus kada nors statoma, tai vyks už permokėtus visų Lietuvos žmonių pinigus. O pelną dalysis kiti.

Iš tarpukario Lietuvos yra išlikęs toks posakis: ŠVEDŲ MONOPOLIS. Suteikusi Vyriausybei 6 mln. paskolą viena švedų firma 35 metams gavo monopolio teisę pardavinėti Lietuvoje degtukus. Natūralu, kad jų kaina buvo pasakiška. Tačiau švedai bent jau buvo susimokėję Vyriausybei. Atrodo, dabartinių monopolių šeimininkai susimoka tiesiog partijoms ir jų veikėjams.

Beje, pavojingai didelis švedų kapitalo monopolis yra susidaręs dabartinės Lietuvos bankų sistemoje. Finansų krizei sukrėtus Švediją (o tai jau yra buvę), mes taip pat labai nukentėtume. Tačiau vargu ar politikai dėl to jaudinasi. Kaip ir dėl normaliai neapmokestintų milijardų, kurie išvežami iš Lietuvos.

Tokie jau tie mūsų "socialdemokratai", visada veikiantys stambiojo kapitalo naudai. O jeigu ką ir žada padaryti socialdemokratiškai - tai tik po vis kitų rinkimų. Toks ir paskutinis Seimo kuriozas - įstatymas, pagal kurį kitais metais nauja Vyriausybė privalės didinti pensijas ir kitas socialines išmokas tolygiai kainų augimui.

Žinoma, tai nesąmonė. Tačiau ne dėl paties principo, o dėl jo vykdymo būdo. Tačiau oligarchinė spauda ir Laisvosios rinkos instituto propagandininkai ėmė laužyti patį principą. Negalima, atseit, indeksuoti pensijų ir kt., nes tai įsuks infliacijos spiralę! Vėl matome tą patį paklydimą.

Bet juk neišvengiamas kainų augimas euro zonoje yra blogis tik tada, kai žmonių pajamos kurioje nors šalyje negali adekvačiai didėti. Kai kažkas savanaudiškai ar iš kvailumo tam trukdo!

Ir čia priėjome labai svarbų momentą. Mums reikia pasirinkti, su kuo mes iš tikrųjų kovojame - su INFLIACIJA ar su prasidedančia ekonomikos STAGNACIJA? Nes kovos priemonės gali būti visiškai priešingos. Kas tinka vienai kovai, trukdo kitai.

Manau, mums reikia kovoti ne tiek su abstrakčia infliacija, kiek su jos didinama socialine atskirtimi ir galimu ekonomikos nuosmukiu. Todėl dabar reikia ne stabdyti, o palaikyti vartojimą! Ypač tų prekių, kurios gaminamos Lietuvoje.

Kaip tik tokių prekių daugiausia ir sunaudoja ne patys turtingiausi visuomenės sluoksniai. Ir visų pirma - maisto, kuris sudaro didžiąją dalį jų pirkinių krepšelio. Taigi ir PVM lengvatos šiai prekių grupei yra visiškai pateisinamos. Kaip ir pensijų didinimas dabar ne stabdytų, o skatintų ekonomiką.

Susiveržti diržus turi tie, kurie kitų sąskaita buvo juos pernelyg atsileidę! Gal jau užteks naujų limuzinų ir kitokios prabangos devalvuotai Lietuvos valdžiai?

Balius baigiasi.

DELFI

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"