TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Informaciniai karai: kokiu ginklu kovoti?

2014 03 19 6:00

Rusijos valdžiai paklusni žiniasklaida dirba išsijuosusi, nepraleisdama progos demonizuoti dabartinę Ukrainos valdžią, siekia sukurti įspūdį, kad rusakalbiai šios šalies piliečiai yra persekiojami ir kad jų gyvybėms kelia pavojų kraštutiniai nacionalistai ir neonaciai iš Vakarų Ukrainos, kurie ketina visoje šalyje įvesti savo tvarką. 

Šie teiginiai yra nuolat kartojami vis aštriau ir uoliai stengiamasi nuslopinti priešingas nuomones. Rusijos žurnalistai, drįstantys paskelbti kitą nuomonę arba kitaip vaizduoti įvykius, yra atleidžiami iš darbo, pavyzdžiui, atsakingi naujienų portalo lenta.ru darbuotojai, tarp jų - vyriausioji redaktorė. Praėjusį ketvirtadienį Rusijos federalinė komunikacijų priežiūros agentūra uždraudė keturis tinklalapius, kuriuose buvo kritikuojami valdžios veiksmai.

Yra trys Rusijos informacinio karo taikiniai - Rusijos piliečiai, ukrainiečiai ir platusis pasaulis. Propagandininkams sekasi. Kovo 7-10 dienomis atlikta Levados centro apklausa parodė, jog net 79 proc. rusų palaiko planus inkorporuoti į Rusiją dalį Ukrainos teritorijos, nors 83 proc. respondentų yra susirūpinę, jog tarp Rusijos ir Ukrainos gali kilti karas. Kitos organizacijos apklausa parodė, kad net 71,6 proc. rusų teigiamai vertina Vladimiro Putino veiklą. Tai aukščiausias reitingas, kai jis 2012 metais vėl tapo prezidentu. Prie teigiamo vertinimo, ko gero, prisidėjo sėkmingos olimpinės žaidynės Sočyje.

Pačioje Ukrainoje informacinio karo pergalės yra gerokai kuklesnės. Kariuomenė neskilo į dvi priešingas stovyklas, o Rytų Ukrainos gyventojai laikosi palyginti santūriai, į prorusiškas demonstracijas kol kas nesusirenka itin daug žmonių. Bet padėtis gali pasikeisti, ypač jei pablogėtų ūkio padėtis ir padidėtų nedarbas. Plačiajame pasaulyje Rusijai sekasi dar prasčiau. Nė viena Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė nepalaikė jos pozicijos dėl referendumo Kryme.

Informaciniai karai dažnai pasiekia savo tikslą. Kitaip jiems nebūtų skiriama tiek daug lėšų ir laiko. Sėkmė pasiekiama ne tik autoritarinio režimo šalyse ir ne tik tuomet, kai valdžiai paklusnios organizacijos griežia pirmuoju smuiku. JAV piliečiai tikėjo valdžios prasimanymais apie tariamus Irako branduolinius ginklus ir pritarė invazijai. Net toks geras dienraštis kaip "New York Times" nejučia įsitraukė į propagandos kampaniją, kaip tikrą pinigą priimdamas aukštų George'o W. Busho vyriausybės pareigūnų aiškinimus apie Saddamo Husseino ginkluotę ir kėslus. O dauguma europiečių netikėjo JAV valdžios teiginiais.

Tikrasis informacinis karas vyksta tik tada, kai sąmoningai skleidžiama dezinformacija, klastojami ar nutylimi faktai, ir kai tai daroma valdžios nurodymu. Bet galima nesąmoningai teikti vienašališką informaciją, pirmenybę skirti medžiagai, kuri dera su išankstinėmis nuostatomis. Lietuvos žiniasklaida palaiko Ukrainą jos išbandymo valandomis. Suprantama, kodėl tai daroma. Bet žinių kokybė gali nukentėti, jei nutylimi kai kurie klausimai, pavyzdžiui, ar Viktoro Janukovyčiaus pašalinimas be apkaltos buvo teisėtas, ir jei nekritiškai priimami kai kurie teiginiai, pavyzdžiui, kad referendumas Kryme yra neteisėtas, nes ten dislokuoti Rusijos kariai. Pagal šį kriterijų rinkimai Afganistane po 2001 metų ir Irake po 2003 metų irgi buvo neteisėti, nes šiose šalyse būta JAV karių. Krymo referendumas yra neteisėtas, bet ne tik dėl to, kad jo teritorijoje esama svetimos šalies karių.

Lietuva nėra aktyvi propagandinio karo dalyvė ar taikinys, nors siekiama ją įtraukti. Lietuvos kabelinių televizijų tinklais retransliuojamos Rusijoje parengtos informacinės ir analitines laidos, kuriose sistemingai ir nuosekliai teisinama Rusijos kariuomenės invazija į Ukrainą. Nors būta raginimų nutraukti šias programas, nes jos pažeidžia karo kurstymą, smurto ar neapykantos skleidimą draudžiančius įstatymus, Lietuvos radijo ir televizijos komisija tenkinosi nutarimu prašyti žurnalistų etikos inspektoriaus įvertinti šias programas. Gerai, kad neskubėta su draudimu. Informacijos laisvė yra viena kertinių demokratijos vertybių, ir gerbdama ją Lietuva atsiriboja nuo V.Putino Rusijos praktikos. Be to, interneto amžiuje tokie draudimai yra lengvai apeinami. Tiesa, vyresnio amžiaus kaimo gyventojai neturi priėjimo prie interneto, daugiausia žinių jie gauna iš televizijos laidų. Bet abejoju, ar jie yra tokie patiklūs. Bet kuriuo atveju jie nėra viešosios nuomonės formuotojai.

Informaciniam karui prasidėjus, padidėja jautrumas dezinformacijai, žmonės skatinami kritiškiau vertinti jiems teikiamą informaciją. Tai teigiamas poslinkis. Deja, didėja tikimybė, kad kvailos kalbos ar priešiškos nuomonės bus laikomos propagandinės kampanijos dalimi ir bus stengiamasi jas drausti. Verslininko Viliaus Kaikario pastabos apie Lietuvos kariuomenę sukėlė pasipiktinimo bangą. Seimo narė Rasa Juknevičienė, įsitikinusi, jog buvo vartojami lygiai tokie pat žodžiai, kuriuos informaciniam karui pasitelkia Kremliaus propagandininkai, pareikalavo, kad V.Kaikaris atsiprašytų ar būtų paduotas į teismą. Nemanau, jog yra pagrindo teigti, kad dėl savo pastabų V.Kaikaris atstovauja V.Putino politikai. O net jei jis tai darytų, jo žodžio laisvė turi būti gerbiama. Norint reikšti pasipiktinimą dėl V.Kaikario pastabų, protingiau organizuoti jo bendrovės produktų boikotą, negu naudoti rusiškas priemones jam nutildyti.

Radikalesnių priemonių siūlo Seimo narys Kęstutis Masiulis. Jis ragina Valstybės saugumo departamentą (VSD) inicijuoti rusiškų leidinių „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“ apribojimą arba sustabdymą, nes juose platinama Maskvos propaganda.

Ažiotažą sukėlė Niujorke registruotame interneto portale avaaz.org paskelbta peticija, kuria raginama prijungti Klaipėdos kraštą prie Rusijos. Apžvalgininkas Česlovas Iškauskas mano, kad tokie veiksmai “zonduoja visuomenės nuomonę, ruošia propagandinio karo dirvą, kursto separatistines nuotaikas ir ieško ne tik rusakalbių bendruomenėje silpnų vietų. Šitaip formuoja intervencijos aplinką.” Apžvalgininkas sutirštino spalvas, jis mato pavojų, kur jo nėra. VSD raginimai Lietuvos piliečiams nepasiduoti tokioms provokacijoms ir jas ignoruoti yra teisingi. Jei priešų ir provokacijų paieškos Lietuvoje įgytų pagreitį, įsitvirtintų apgulties mentalitetas, Kremliaus propagandininkai būtų patenkinti savo darbu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"