TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Informacinis karas užklupo nepasiruošus

2014 08 07 6:00

Vienas iš Ukrainos krizės aspektų, atkreipęs pasaulio dėmesį, - didžiulė reikšmė, šioje krizėje tenkanti informaciniam karui. Šiame kare nešaudoma realiomis kulkomis ir nežūsta žmonės, tačiau kova dėl žmonių protų ir širdžių turi didelę įtaką jėgų pasiskirstymui.

Rusija stengiasi išnaudoti visas galimybes teikti savo įvykių versiją. Praėjusią savaitę kelių Lietuvos žmogaus teisių gynimo organizacijų vadovai Rusijos ambasadoriaus kvietimu apsilankė Rusijos atstovybėje Vilniuje. Stasys Kaušinis, Vytautas Budnikas ir Krescencijus Stoškus ambasadoje kalbėjosi apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimąsi dėl konflikto Ukrainoje. „Lietuvos žinios“, rašydamos apie šį susitikimą, perteikia jo dalyvių žmogaus teisių gynėjų nuomonę, esą dialogas su Rusija yra būtinas. Tai keista pozicija. Juk dialogas gali vykti tarp kelių šalių, kurios keičiasi nuomonėmis. Rusija Ukrainos klausimu nesileidžia į dialogą su Baracku Obama ir Angela Merkel, tad reikia būti labai naiviam, kad tikėtum, jog ji įsiklausys į S. Kaušinio ir K. Stoškaus nuomonę. Rusijos ambasadoriaus kvietimo tikslas buvo kitas – atvykusiems į susitikimą svečiams pateikti gerą žiupsnį naujos dezinformacijos ir pazonduoti, kiek jie yra perspektyvūs susitikimams ne tokioje oficialioje aplinkoje. Pasak V. Budniko, per susitikimą ambasadoje „aptartos žmogaus teisių srityje kylančios problemos ne tik Ukrainoje, bet ir Lietuvoje bei kitose ES šalyse“. Iš tiesų, Rusijos ambasadorius žmogaus teisių gynėjams tapo tinkamiausiu asmeniu aptarinėti „sunkią“ žmogaus teisių padėtį Europos Sąjungoje (ES). Pati Rusija jau seniai nusispjovė į žmogaus teisių apsaugą ir net neimituoja, kad šioje srityje laikosi europinių vertybių. Tačiau tai ne ta tema, kuri rūpi minėtiems Lietuvos žmogaus teisių gynėjams.

Demokratines Vakarų struktūras Rusija vis įžūliau naudoja savo propagandos tikslams. Šiuo metu jau ir Vakaruose pripažįstama, kad žiniasklaidos sistema nėra pasirengusi atremti Kremliaus informacinių atakų, kurios pasinaudoja demokratijos teikiamomis galimybėmis ir imituoja demokratinę nuomonių raišką, tačiau iš tikrųjų yra mokama veikla.

Daugiausia susirūpinimo kelia ne oficialios žiniasklaidos priemonės, tokios kaip Kremliaus televizijos kanalas „Russia Today“, o Vakarų informacijos portaluose bei socialiniuose tinkluose aktyviai veikiantys mokami anoniminiai komentatoriai ir tinklaraščių autoriai. Pasirodo daugybė įrašų, aukštinančių V. Putiną, juodinančių JAV ir pjudančių Ukrainą remiančius komentatorius. Šių metų balandžio mėnesį „The Guardian“ skaitytojų skyriaus redaktorius Chrisas Elliotas paskelbė straipsnį, kuriame atkreipė dėmesį į tai, kad komentatorių diskusija „The Guardian“ portale paskelbus straipsnius apie Ukrainą darosi beprasmiška, nes yra užtvindoma piktais įžeidinėjamais komentarais. Dažnai jie parašyti prasta anglų kalba, juose kartojamos panašios frazės ir mintys. Tiesa, Vakarų žiniasklaidos portalų komentarai yra prižiūrimi. „The Guardian“ teigia, kad daugiau nei dešimtadalį komentarų, parašytų prie Ukrainos tematikos straipsnių, kurie yra aiškiai įžeidžiantys arba kelia rimtų įtarimų, ištrina portalo redaktoriai, tačiau tikrasis trolinimo mastas lieka nežinomas. Apie tas pačias informacinės taršos tendencijas praneša svarbiausi JAV naujienų portalai.

Neseniai viešumon iškilo faktai apie Sankt Peterburge veikiančią Interneto tyrimo agentūrą, kurioje dirba daugiau nei 600 žmonių. Kiekvienas jų privalo kasdien parašyti 100 komentarų naujienų portaluose ir socialiniame tinkle "Facebook".

Galime konstatuoti, kad Lietuvoje portaluose anoniminių diskusijų erdvė, kuri turėjo būti tam tikras demokratijos forumas, jau senokai sunaikinta ir tapo nežaboto trolių siautėjimo lauku. Keistoka, kad tai, rodos, niekam nerūpi, nors priemonių jau imasi valstybės, turinčios senesnes demokratijos tradicijas.

Kremlius, siekdamas daryti įtaką, žinoma, neapsiriboja vien anoniminiais komentarais. Akivaizdu, kad ieškoma ir kitų būdų bei kelių. Kuriamos pseudoorganizacijos, taip pat ir jas lydintis spiečius žiniasklaidos priemonių, visų pirma, naujienų portalų. Lietuvoje jie dangstosi ultrapatriotizmo, kovos su korupcija ar antiglobalizmo širmomis, tačiau jų tikslas vienas: diskredituoti Vakarus, visų pirma JAV, suniekinti Lietuvos pasirinktą orientaciją, kelti nepasitikėjimą ir kaip alternatyvą „pasaulio blogiui“ nurodyti Rusiją. Suprantama, kad tikrieji tokių portalų tikslai nėra iš karto akivaizdūs.

Liepos pabaigoje keturi buvę portalo Ekspertai.eu bendradarbiai, tarp kurių yra Liudvikas Jakimavičius ir Vytautas Rubavičius, atkreipė dėmesį, kad minėto portalo skelbiamos medžiagos įtartinai dažnai sutampa su Rusijos vykdomo propagandinio karo tikslais.

Vienas Vakarų ekspertas, komentuodamas problemą, kaip galima mokamą veiklą atskirti nuo demokratinės nuomonių raiškos, pasakė, kad jeigu tai atrodo kaip Kremliaus darbas, jeigu tai dvokia Kremliaus darbu, toks jis ir yra. Galima susimąstyti, kaip galėjo atsitikti, kad portalas, kuris skelbiasi turintis tikslą pagelbėti Vyriausybei kovoje su korupcija, pradėjo prioritetiškai domėtis būtent Ukrainos klausimu ir ėmė skelbti tokią galybę medžiagos, paimtos tiesiai iš rusiškų portalų. Yra ir kitas aspektas. Tokio portalo veikla negali būti pelninga, jam reikia nemažų dotacijų. Juo labiau kad neseniai portalas vykdė ypatingą, akivaizdžiai tik nuostolius žadantį projektą – skelbė Lietuvos vaizdo naujienas anglų kalba. Kas portalą išlaiko? Jei Ekspertai.eu skelbiasi esantys skaidrumo apaštalai, tai informacija, kokiomis lėšomis jie patys išsilaiko, turėtų būti lengvai prieinama kiekvienam.

Gatavų receptų, kaip kovoti informaciniame kare, nėra, tačiau geriausia būtų, kad portalų skaitytojai ir juo labiau bendradarbiai įgytų daugiau nuovokumo.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"