TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Integruoti kitus gali tik stuburą turinti valstybė

2015 12 15 6:00

Ar Lietuvos valstybė, praėjus 25 metams po nepriklausomybės atkūrimo, turi tvirtą vidinį stuburą? Į šį klausimą labai svarbu atsakyti ne tik kalbant apie galimus išorės išbandymus, bet ir apie tai, kas irgi ateis iš kitur ir taps mūsų šalies vidumi. Tai kitos kultūros, neretai kitos religijos žmonės, bėgantys nuo karo, skurdo savo šalyse.

Pirmas gausesnis pabėgėlių srautas iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja pasieks Lietuvą jau kitų metų pradžioje. Per dvejus metus turėsime priimti 1105 nelaimėlius. Ar šiame sraute bus apsimetėlių, galinčių turėti ir kitų tikslų nei bėgimas nuo karo? Tai kitas klausimas ir didelis išbandymas mūsų šalies tarnyboms.

Darykime prielaidą, kad mūsų valstybės tarnybos bus sumanios, budrios ir kitokių asmenų nei tikri karo pabėgėliai į Lietuvą neįleis. Tačiau nesu tuo tikras matydamas, kaip mūsų valstybės tarnyboje padorūs, sąžiningi, iniciatyvūs pareigūnai neretai yra užgožiami tų, kuriems ji – tik priemonė siekti asmeninių, grupinių tikslų. O tada ir atsakomybės savo valstybei sąvoka tarsi ištirpsta. Tada nenorima matyti visko, kas tau nenaudinga.

Išskirti tikrus nelaimėlius iš pabėgėlių srauto gali būti ir taip sunkus uždavinys, ypač kai į Europą veržiasi ir žmonės, sąmoningai sunaikinę savo dokumentus. Kaip žinome, joks lietuvis, bėgęs į Vakarus nuo pakartotinės sovietinės agresijos, savo dokumentų nenaikino, todėl šių migracijos bangų nereikia aklai tapatinti.

Pabėgėlių sraute atskyrus pelus nuo grūdų, su dideliu išbandymu susidurs ir pati mūsų valstybė. Ką žinome apie Lietuvos patirtį integruoti nerusakalbius pabėgėlius? Rusakalbiai Lietuvoje bent galėjo susikalbėti. O kaip buvo su afganistaniečiais, vietnamiečiais ir kitų tautybių žmonėmis, kurie iki šiol pasiekdavo Lietuvą mažomis grupėmis? Ar sėkmingai jie buvo integruoti į mūsų šalies gyvenimą? Dabar pabėgėlių srautas daug didesnis, todėl bus išbandymas mums visiems.

Valstybė, siekianti integruoti kitos kultūros žmones, privalo labai aiškiai suvokti, kas sudaro jos identitetą ir į ką atvykę žmonės privalės būti integruoti, jeigu norės tapti tos valstybės dalimi, o ne grupele ar grupėmis, kurios gyvena visai skirtingą savo gyvenimą ir apie jokią integraciją negalvojantys. Kaip, pavyzdžiui, kai kurie Paryžiaus ar Briuselio priemiesčių gyventojai, kurie tapę Prancūzijos, Belgijos piliečiais svajojo ten įkurti kalifatą.

Tikėkimės, tokių Lietuvoje neatsiras, bet turime pripažinti, kad dalis jų jau yra būtent Europos Sąjungos piliečiai ir jiems nereikia vykti nei iš Sirijos, nei iš Somalio.

O mes, kaip ir kitos valstybės, visų pirma turime paskatinti atvyksiančius žmones priimti mūsų požiūrį į tai, kas yra Lietuvos identitetas, kuo mūsų šalis yra kitokia.

Bet ar patys turime aiškų požiūrį į tai? Kas yra mūsų valstybės nacionaliniai herojai? Ar galime patys neniekinti savo istorijos? Ar sugebame saugoti savo unikalią kalbą, kad ją norėtų išmokti, o paskui saugoti ir atvykėliai? Koks mūsų požiūris į svarbiausią teisinį valstybės pagrindą – Konstituciją? Ar Lietuva – šalis, kurios piliečiai laikosi įstatymų, o valstybės tarnyba, kuri turi aiškintis tokius nusikaltimus kaip korupcija, tai ir daro?

Juk atvyks žmonių iš kraštų, kur teisė dažnai neveikia, o kyšiai yra viena svarbiausių priemonių, atveriančių kelią į palankų valdžios pareigūno sprendimą? O galbūt kai kurie jų pagal požiūrį į teisės veikimą Lietuvoje kaip tik pasijus savi ir galės mūsų kai kuriuos valdininkus pamokyti gudrių metodų, kurių šie nežino?

Pabandykime kiekvienas sau atsakyti į šiuos klausimus ir tada suprasime, ką galime pasiūlyti atvykusiesiems: valstybę, kuri turi aiškų identitetą dabar gyvenančių joje piliečių galvose, ar valstybę, kuri net praėjus 25 metams po nepriklausomybės atkūrimo tam tikra prasme yra vis dar pereinamosios į teisinę ir demokratinę valstybę būsenos? Esame šalis, kurioje gerbiama teisė, ar ta, kurioje teisę apeiti normalu? Ir kur šaipomasi iš tų, kurie gyvena pagal darbo pajamas.

Todėl kai sakau, jog pabėgėlių integracija bus didelis iššūkis mūsų valstybei, turiu galvoje ne tai, kad tūkstantis pabėgėlių galėtų kardinaliai pakeisti mūsų šalies demografinę padėtį. Žinoma, jų daugės, kai atvyks šeimos nariai, giminaičiai.

Bet yra ir kita problema. Lietuvoje vis dar nesuvokiama, koks svarbus valstybei yra pagarbus požiūris į jos istoriją, kultūrą, kalbą, teisę. Pagaliau svarbi pagarba tiesiog žmogui. Tokio požiūrio į dabar čia gyvenančius nėra. Tad ar galima tikėtis pagarbos atvykusiesiems?

Vis dėlto ši imigracija bus naudinga statistikai: Lietuvos gyventojų po pertraukos gali imti daugėti. Bet abejoju, ar daugės gyventojų, kurie suvoks, kas yra mūsų kultūra, istorija, kalba. Nekaltinkime atvykstančiųjų. Geriau pagalvokime, ar patys nesame pernelyg abejingi tam, ant ko laikosi kiekviena valstybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"