TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Intelektualų mintys ir šiandien skambesnės negu politikų

2007 01 05 0:00

Dažnai girdime sakant: kodėl pritilo Lietuvos intelektualų balsas, taip garsiai skambėjęs Atgimimo metais? Ar jis tik pritilo, ar lieka neišgirstas? Ar visuomet reikalingas vieningas žodis?

"Lietuvos žiniose" iki šiol skamba Sąjūdžio tribūnų Vandos Zaborskaitės, Romualdo Ozolo, Aloyzo Sakalo, Vytauto Landsbergio balsai. Juos papildo rašytoja Renata Šerelytė ir kiti intelektualai. Jie rašo visuomenei rūpimais klausimais.

Vienas dalykas, kai valstybė yra nepriklausoma, ir kitas, kai ją valdo svetimi. Kai nėra profesionalių politikų, jų misiją atlieka intelektualai (visuomenės vedliais gali būti tik jai gerai žinomi žmonės). Jais paprastai vadiname naujų idėjų autorius. Prie jų priskirtini rašytojai, mokslininkai, menininkai, dvasininkai.

Aneksuotoje Lietuvoje Sąjūdis vienijo visus žmones, nes visi siekė vieno - nepriklausomybės. Ją laimėjus to motyvo nebeliko. Demokratinėse šalyse valdžia verčiama ne kaunantis barikadose ir mitinguojant, o balsuojant per rinkimus.

Aneksuotą Lietuvą valdė metropolijos paskirti paprasti administracijos pareigūnai (nesvarbu, kaip juos vadintume - partiniais ar tarybiniais funkcionieriais). Dėl to šie veikėjai negalėjo tapti liaudies tribūnais - jų žodis niekada nebuvo priimamas už gryną pinigą. Rašytojų, mokslininkų, menininkų situacija buvo kitokia. Daugelis jų sugebėjo savo mintis reikšti Ezopo kalba. Šiems žmonėms ir buvo lemta suvaidinti išskirtinį vaidmenį Atgimimo metais.

Aneksuotoje Lietuvoje buvo aiški takoskyra tarp okupantų tarnų ir asmenybių, kurios troško būti su tauta. Pastarieji ir užpildė politinį vakuumą. Panašiai įvykiai klostėsi ir Čekoslovakijoje, Lenkijoje. Pamažu diferencijavosi ir spauda (periodinės spaudos buvo nedaug, tačiau jos tiražai buvo šimtatūkstantiniai). Kai kurie Lietuvos periodinės spaudos redaktoriai, dažniausiai kultūrinių, jaunimo leidinių, buvo labiau paveikūs skaitytojams, saugojo savo prestižą.

Tuose leidiniuose ir pasirodydavo originalesnių minčių. Žmonės, ištroškę tiesos, gaudyte gaudydavo šviežesnes idėjas. Jų autoriai tapdavo visuomenei gerai žinomomis asmenybėmis, kurios vėliau stojo prie Sąjūdžio ištakų. Tai juos subūrė į darnią komandą. Sukūrus savo valstybę, šio poreikio nebeliko. Tiesa, idealios valstybės niekas nesukūrė ir nesukurs, todėl valdžią užgriūva daug kritikos, tačiau dabarties analizė ir vertinimai, naudojantis spaudos laisve, yra tikriausias demokratiškumo požymis.

Intelektualas nebus intelektualas, jeigu jis taikstysis prie masių skonio. Vis dėlto ir demokratinėje šalyje politikas, jeigu jo balso neišgirs rinkėjai, gali likti paprasčiausiai neišrinktas. Bet profesionalių politikų valstybei reikia ne mažiau nei mokslo ir kultūros darbuotojų. O jų paskirtis kitokia negu politikų. Demokratinėje šalyje jų tikslas - ugdyti žmonių supratimą, kad kiekviena valdžia priklauso nuo piliečių valios, intelekto, pagaliau nuo jų interesų.

Autoritarinėse valstybėse žiniasklaidą reguliuoja valdžia, demokratinėse ji veikia savarankiškai. Lietuvoje galbūt dar per mažai dienraščių, užtat gausu savaitraščių ir kitokių panašaus pobūdžio leidinių. Tačiau juose paskelbti tegul ir įdomūs straipsniai lieka daugelio skaitytojų nepastebėti ir susidaro įspūdis, kad intelektualai kažkodėl nutilo, nors jų mintys ir šiandien dažniausiai yra skambesnės ir labiau argumentuotos nei politikų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"