TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Inteligentai ir pelės

2010 02 25 0:00

Šiemet Sausio 13-ąją tradiciškai praleidau Sankt Peterburge su tais bičiuliais, kurie aną atmintiną naktį kartu su tūkstančiais laisvei pasiryžusių įvairių tautybių ir pilietybių žmonių budėjo prie Lietuvos parlamento rūmų, prie Bokšto ir kitų Vilniaus pastatų.

Šį kartą kažkodėl jie prisiminė mano žodžius, kurie, jų teigimu, anuomet ir paskatino juos skubėti į Vilnių. Esą aš prikišau jiems rusų inteligentams būdingą neveiklumą, kuriuo paprastai pasibaigia jų teisingos bei taurios kalbos apie brolybę, solidarumą, pasiaukojimą.

Tiesa, paskui ne kartą svarsčiau, ar turėjau moralinę teisę taip kalbėti. Nors, kiek žinau, nė vienas tų peterburgiečių, kurie aną naktį praleido Lietuvoje dramatiškų įvykių sūkuryje, niekada nesigailėjo dėl tokio savo žingsnio.

Ir atsitik tu man taip, kad netrukus po šio susitikimo "Izvestijose" buvo paskelbtas Dmitrijaus Voskoboinikovo komentaras "Inteligentas ir pelės" rusiško ir apskritai - europietiško - inteligentiškumo tema.

Jame autorius perpasakojo rusų rašytojo, Nobelio premijos laureato Ivano Bunino prisiminimus apie kitą rusų inteligentijos simboliu laikomą rašytoją Antoną Čechovą: "Čechovo namuose tylu... Jis, be pensnė, sėdi prie rašomojo stalo kabinete, neskubiai, tvarkingai kažką užrašinėja. Paskui atsikelia, apsivelka paltą, užsideda skrybėlę, apsiauna negilius odinius kaliošus, nueina kažkur, kur stovi pelėkautai. Grįžta, laikydamas už uodegos galiuko gyvą pelę, išeina į priebutį, lėtai pereina per sodą iki pat tvoros, už kurios ant akmeningos kalvos plyti totorių kapinės. Atsargiai numeta ten pelę ir, atidžiai apžiūrinėdamas jaunus medelius, eina prie suoliuko vidury sodo."

A.Čechovą nuo džiovos gydęs daktaras Isakas Altšuleris papildo šį I.Bunino pasakojimą linksmu komentaru: "Kai jis... ją (pelę... - D. V.) lėtai nuleisdavo per žemą tvorą į kapines, tai neabejoju, jog pelė tik kikendavo ir tikriausiai artimiausią naktį perkopdavo atgal į savo priešo vasarnamio pusę."

Dėmesio vertas ir paties D.Voskoboinikovo komentaras: "Nenoras teptis rankų (sic! - J.L.), tuo pat metu sumišęs su impulsu kuo greičiau nusikratyti kažkuo įkyriai šlykščiu (bent jau - pašalinti kuo toliau iš akių), - tai galbūt apskritai inteligentiškumo kvintesencija, tik Rusijoje ji tirštesnė ir labiau išputojusi."

Šių dienų Europa ne tik vejasi, bet, atrodo, ir pralenkė Rusiją inteligentišku nenoru teptis rankų, dorojantis su graužikais ir kitokiais parazitais.

Štai šių metų sausį iš Vokietijos Bundestago pastato buvo evakuota 17 pelių. Už ES mokesčių mokėtojų pinigus pelės iš pradžių buvo pagautos jų gyvybei nepavojingais spąstais, o paskui išvežtos į mišką ir paleistos "gyvenimui patogioje vietovėje". Kažkas netgi apskaičiavo, kad vienos pelės gelbėjimas mokesčių mokėtojams atsiėjo po 88,2 euro. Ir tai tuo metu, kai ES siaubia žiauri finansų ir ekonomikos krizė!

Tokį "išputojusį" humanizmą gal būtų galima suprasti ir pagirti, jei būtų gelbėjami nykstantys gyvūnai, įrašyti į Raudonąją knygą. Bet pelės - graužikai, pasižymintys nepaprastu vislumu! Ar tik nebus, kaip sako lietuviai, "iš didelio rašto išeita iš krašto"? Nes žmonių - europiečių "vislumas", kaip žinome, sumenkęs iki katastrofiško lygio. Tad gal protingiau tuos eurus, kurie šiandien skiriami pelėms ir kitiems parazitams gelbėti, palikti bedarbiams, benamiams ir kitiems žmonių giminės vargdieniams šelpti?

Beje, iš savo krašto, kuris jau tūkstantį metų vadinasi Lietuva, kai kas tikrai baigia išeiti. Ir anaiptol ne tik į Vokietiją visokio plauko pelių gelbėti.

"Išeinama", fiziškai tebegyvenant čia, Lietuvoje, tačiau prarandant lietuvio savivoką ir pasiskelbiant pirmiausia "europiečiu", o tik paskui (paskiausiai?) - lietuviu. O tai kur kas rimčiau, nei "inteligentiškai" toleruoti pelių teisę į patogų gyvenimą. Juk, pavyzdžiui, tokiam "paskiau lietuviui" pirmiausia privaloma džiaugtis Rusijos ir Vokietijos dujotiekiu, tiesiamu Baltijos dugnu, kuris, kaip planuojama, būsiąs (tik ar tikrai?) naudingas ir pelningas daugeliui Europos valstybių (tačiau - ne Lietuvai), arba ploti katučių, kad, pasirašiusi sutartį su Rusija dėl "Mistral" tipo laivo statybos, Prancūzija užtikrino tūkstančius darbo vietų prancūzams, nors "pirmiau lietuviai" ir kiti Rusijos kaimynai dėl tokio Rusijos ginkluotės sustiprinimo pasijuto dar labiau nesaugūs negu iki šiol.

Man, paskaičius prisiminimus apie A.Čechovą, keista pasirodė ne tik jo inteligentiškai išputojusi meilė pelėms, bet ir tai, kad jis peles mėtė į totorių kapines. Juk tvora paprastai juosia mažiausiai iš trijų pusių, ir ne visur ji ribojosi su kapinėmis, tai kodėl pasirinkta buvo tik kapinių pusė? Gal A.Čechovas taip elgėsi todėl, kad buvo netikintis? O gal šiam superinteligentui pelių ramybė rūpėjo labiau nei kitatikių-kitataučių amžinosios poilsio vietos ramybė ir švara?

O gal tiesiog tai - mano, kaip "pirmiau lietuvės", o tik paskiau - europietės, lituanocentristinės pasaulėžiūros išsigalvota problema?

Ką padarysi!? Neinteligentiškai, neeuropietiškai nemėgstu pelių, ir tiek!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"