TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Intrigos neliko, intriga išlieka

2014 02 07 6:00

Ilgokai sklandę gandai, kad Dalia Grybauskaitė gali nedalyvauti prezidento rinkimuose, nepasitvirtino. 

Tie gandai kūrė intrigą, kaip tokiu atveju atrodytų prezidento rinkimai, nes kiti pretendentai į valstybės vadovo postą yra maždaug vienodai pajėgūs laimėti rinkimus ir neaišku, kurie du iš jų būtų patekę į antrąjį rinkimų turą.

Intrigos neliko, nors jos ir neturėjo būti. Juk Tėvynės Sąjunga apie savo paramą D.Grybauskaitei pareiškė gerokai anksčiau nei pati prezidentė pranešė apie savo dalyvavimą rinkimuose, tad buvo aišku, kad konservatoriai yra gerai informuoti.

Tačiau išlieka kita, nors gal ir mažesnė intriga: ar pavyks populiariausiai kandidatei laimėti pirmajame rinkimų ture, ar vis dėlto reikės antrojo turo? Ar sudarys bent kiek rimtesnę konkurenciją jau gana gausus kandidatų būrys, kuris dar gali pasipildyti? Prezidentės oponentai tikisi antrojo turo, nes Lietuvos prezidento rinkimų istorijoje turime net du atvejus, kai pirmajame ture pirmavęs kandidatas antrajame ture pralaimėjo. Vienas atvejis – 1997 metais prezidento rinkimai, kai pirmajame ture Artūras Paulauskas surinko 45,3 proc. balsų, o Valdas Adamkus, jame gavęs 27,9 proc. balsų, laimėjo antrajame ture. Kitas atvejis buvo 2002 metais vykę prezidento rinkimai, kai pirmajame ture V.Adamkus surinko 35,5 proc. balsų, o Rolandas Paksas - 19,6 proc., tačiau šis antrajame ture laimėjo.

Šie pavyzdžiai jokiu būdu nereiškia, kad panašus scenarijus pasikartos ir 2014 metų prezidento rinkimuose, jie tik primena, jog niekada negali sakyti „niekada“. Šiuo metu savo populiarumu D.Grybauskaitė aiškiai lenkia visus kitus kandidatus, todėl pirmas ir svarbiausias klausimas – ar užteks šio populiarumo pergalei jau pirmajame ture?

Trumpas atsakymas toks: ne viskas priklauso nuo aukštų prezidentės reitingų. Kita labai svarbi sąlyga yra rinkėjų aktyvumas. Čia galimi du scenarijai, kuriuos numato Prezidento rinkimų įstatymas. Jo 74-ojo straipsnio 6-ojoje dalyje nurodoma: „Išrinktu laikomas tas kandidatas į respublikos prezidentus, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos prezidentus, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.“

Apsvarstykime pirmąjį scenarijų, tai, kad rinkimuose dalyvaus ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų. Kadangi galutinis rinkėjų sąrašas dar nesudarytas, remkimės pastarųjų Seimo rinkimų duomenimis, kai sąrašuose buvo 2 mln. 588 tūkst. rinkėjų. Tarkime, ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų dalyvaus prezidento rinkimuose (t. y. 1 mln. 294 tūkst. rinkėjų). Ar pavyktų D.Grybauskaitei gauti daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvaujančių rinkėjų - 647 tūkst. - balsų?

Priminsiu, kad 2009 metais prezidento rinkimuose už D.Grybauskaitę balsavo 950 407 rinkėjai, tai sudarė 68 proc. visų rinkimuose tada dalyvavusių rinkėjų balsų. Pergalei pasiekti artėjančių rinkimų pirmajame ture reikėtų gauti net 300 tūkst. mažiau balsų. Per penkerius metus prezidentės populiarumas šiek tiek sumažėjo, tačiau ar jis krito tiek, kad neužtikrintų 650 tūkst. balsų pirmajame ture? Taip galime spėti, kad jeigu rinkėjų ateis ne mažiau kaip pusė, antrojo turo gali ir neprireikti.

Kitas scenarijus galimas, jeigu prezidento rinkimuose dalyvaus mažiau kaip pusė visų rinkėjų. Šis scenarijus visiškai įmanomas. 2012 metų Seimo rinkimuose dalyvavo 52,9 proc. rinkėjų, 2009 metų prezidento rinkimuose – 51,7 proc., o 2004-ųjų prezidento rinkimuose – 48,4 proc. rinkėjų. Pabrėžčiau tai, kad per 2009-ųjų prezidento rinkimus Europos Komisijos komisarė D.Grybauskaitė nešė didelę viltį, kad tapusi šalies vadove ji kai ką pakeis, tačiau ir tada rinkėjų aktyvumas vos perkopė 51 procentą. Dabar ta viltis yra sumažėjusi, žmonės jau turi nuomonę apie prezidentės darbą ir jo rezultatus. Be to, pridėkime ir tai, kad kiti kandidatai vargu ar kelia kokias nors didesnes rinkėjų viltis, todėl jų aktyvumas gali būti mažesnis nei 50 procentų. Tokiu atveju populiariausiai kandidatei reikėtų gauti ne mažiau kaip trečdalį visų rinkėjų, t. y. 862 tūkst., balsų. Ar tai įmanoma? Vargu.

2009 metų prezidento rinkimuose Algirdas Butkevičius, net ir nelabai stengdamasis laimėti, gavo 162 tūkst. balsų. Tai sudarė 11,6 proc. visų rinkimuose tada dalyvavusių rinkėjų balsų. Spėju, kad Zigmas Balčytis labiau stengsis, o socialdemokratų rinkėjų dauguma balsuos už savo partijos kandidatą. Taip pat spėju, kad didelė dalis Darbo partijos rinkėjų 2009 metais balsavo už D.Grybauskaitę, dabar gi tokių gali būti daug mažiau dėl visiems žinomo prezidentės požiūrio į šią partiją. Galima rasti ir daugiau argumentų, rodančių, kad jeigu rinkimuose dalyvaus mažiau kaip pusė rinkėjų, antrasis turas bus neišvengiamas.

Taigi atsakymas į klausimą, ar pavyks populiariausiai kandidatei laimėti pirmajame ture, priklauso nuo rinkėjų aktyvumo. Tik čia atkreipčiau dėmesį į tai, kad rinkėjų aktyvumas yra lazda su dviem galais. D.Grybauskaitei tinkamiausias būtų truputį per 50 proc. aktyvumas, nes kuo jis didesnis, tuo daugiau balsų absoliučiais skaičiais ji turės gauti. Pavyzdžiui, jei aktyvumas bus 53 proc., pergalei pasiekti reikės ne 650, o 690 tūkst. balsų.

Tačiau remiantis hipotetiniu skaičiavimu, kas būtų, jeigu rinkėjų aktyvumas būtų toks arba kitoks, neatsižvelgiama ir negali būti atsižvelgta į svarbų veiksnį – rinkimų kampaniją. Nežinome, kaip ji vyks, kokios strategijos ir taktikos imsis kandidatai. Nežinome, kaip elgsis D.Grybauskaitė, kurią konkurentai visapusiškai kritikuos. 2009 metais ji beveik nevykdė rinkimų kampanijos, tačiau šiemet taip elgtis nebegali.

Visa tai tik dar labiau didina prezidento rinkimų intrigą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"