TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Investicijos auga, tačiau inovacijos pamirštamos

2015 07 27 6:00

Nepaisant geopolitinės įtampos, investicijos Lietuvoje pastaraisiais ketvirčiais sparčiai plėtėsi, tuo tarpu kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje – traukėsi. Vis tik pagal investicijų lygį mes vis dar atsiliekame nuo Baltijos kaimynių, o tai gali kelti kliūčių ūkio augimo perspektyvoms ilguoju laikotarpiu.

Pirmąjį šių metų ketvirtį investicijos Lietuvoje plėtėsi 8 proc. – tiek pat kiek ir praėjusiais metais. Tuo tarpu Estijoje investicijos traukėsi 8 proc., Latvijoje – 1 proc. Baltijos kaimynėse investicijos traukiasi jau trečią ketvirtį iš eilės. Pagrindinį impulsą praėjusių metų viduryje tam sudavė geopolitinės įtampos paaštrėjimas, sankcijų Rusijai bei šios atsakomųjų sankcijų įvedimas.

Paradoksalu, tačiau verslo lūkesčiai greičiausiai atsistatė būtent Lietuvoje, nepaisant gerokai didesnės Lietuvos priklausomybės nuo Rusijos rinkos. Pastaraisiais mėnesiais iš esmės visi Lietuvos verslo sektoriai teigiamai vertina ateinančių metų paklausos plėtros perspektyvas, o tai savo ruožtu stumia į priekį ir investicijas. Tuo tarpu situacija Estijoje – priešinga. Čia verslo lūkesčiai šių metų pradžioje dar labiau smuko (galbūt ir dėl skirtingos Estijos demografinės padėties), o tai atsiliepė ir investicijų plėtrai.

Kita svarbi priežastis, lemianti investicijų dinamikos skirtumus Baltijos šalyse, yra gamybinių pajėgumų panaudojimas. Nepaisant paklausos susitraukimo užsienio rinkose, gamybinių pajėgumų panaudojimas Lietuvoje išlieka istorinėse aukštumose, pasiektose prieš 2008-2009 metų krizę. Tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje gamybinių pajėgumų panaudojimas yra kiek kritęs – ne tik dėl užsakymų sumažėjimo, bet ir dėl to, kad šių šalių įmonės pastaraisiais metais daugiau investavo į naują techniką ir įrangą nei Lietuvoje.

Nepaisant to, kad pastaruoju metu investicijos Lietuvoje augo, o Latvijoje ir Estijoje traukėsi, pagal investicijų lygį mes vis dar atsiliekame nuo kaimynų. Verslo įmonės, kurios sudaro didžiausią investicijų dalį (60-70 proc. visų investicijų) šalyje, praėjusiais metais investicijoms skyrė 5,4 proc. bendros apyvartos, o tai siekė 12 proc. šalies BVP. Šis rodiklis yra maždaug trečdaliu didesnis Latvijoje ir beveik perpus – Estijoje.

Lietuvos įmonių investicijos smarkiai atsilieka ir nuo to lygio, kuris buvo pasiektas prieškriziniais metais, kuomet Lietuvos įmonės investuodavo 8-9 proc. nuo apyvartos. Problemiška tai, kad vangiai investuoja pagrindiniai Lietuvos ūkio sektoriai – prekyba, statyba, gamyba – atitinkamai 1,4, 2,7 ir 3,2 proc. apyvartos. Tuo tarpu pirmauja atliekų tvarkymas (24,9 proc.), energetika (11,9 proc.) ir transportas (11,1 proc.).

Dar mažiau Lietuvos įmonės investuoja į inovacijas. Iš viso privačios įmonės praėjusiais metais tyrimams ir plėtrai skyrė 90 mln. eurų – tai sudaro vos 2 proc. visų investicijų. Pagal įmonių, ypač smulkių ir vidutinių įmonių, investicijas į inovacijas esame vieni iš atsiliekančiųjų Europos Sąjungoje. Ir šioje vietoje mus lenkia estiškos įmonės, kurios inovacijoms praėjusiais metais skyrė beveik 5 proc. investicijų.

Investicijos yra ilgalaikio ekonomikos augimo pagrindas. Tokioms kylančioms ekonomikoms kaip Lietuva, vienintelis kelias prisivyti turtingesnes šalis yra investuoti į našumo didinimą, naują įrangą, technologijas, naujas vadybos ir rinkodaros praktikas.

Taip pat turime drąsiau žengti inovacijų keliu. Pagal Europos Komisijos sudaromą inovacijų indeksą Lietuva visoje ES lenkia tik Rumuniją, Bulgariją ir Latviją. Nenuostabu, kad inovatyviausios valstybės yra tos, kurios į inovacijų plėtrą investuoja daugiausiai – Skandinavijos šalys, Olandija, Vokietija. Šiame reitinge gerokai aukščiau už Lietuvą yra ir Estija.

Kitaip tariant, Lietuva vis dar yra „vangi inovacijų taikytoja“, o inovacijų kūrimo procese dar tik žengiame pirmuosius žingsnius.

Autorius yra „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"