TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ir dviem milijonams turi būti gera gyventi

2015 10 29 6:00

Dauguma mūsų nuo vaikystės esame linkę truputį pagražinti kitiems renčiamas istorijas arba nutylėti dalį tiesos. Tačiau vieniems tokios vaidybos aureolė pamažu dingsta, kitus gaubia ir po brandos. 

Apgaudinėjimo ir gudravimo pasekmės privačiam šeiminiam gyvenimui yra psichologų ištyrinėtos, išaiškintos. Tai gresia skyrybomis, dalybomis, pasitikėjimo ir pagarbos praradimu. Įrodyta, kad geriausia moralės formavimo priemonė – mokymas ir švietimas, dvasingumo ugdymas kultūros priemonėmis. Bet žmogus – socialinė būtybė, o visuomenėje pilietiniai sluoksniai susiklosto pagal interesų grupes ir partiškumą, kai kurie tokie sulipę, kad sunku atskirti, kas prie ko.

Politikai keičia partijas, partijos – programas, kas kairysis, kas dešinysis – tikra painiava. Moralės samprata išskysta. Prieš kiekvienus rinkimus vyksta agitacija už sąžiningesnius, teisingesnius, mokoma, kaip prispausti nekalbėti netiesos tuos, kurie ir labai mokyti, ir apsišvietę, net atrodantys labai kultūringi. Ir vis bauginama – mūsų belikę mažiau nei trys milijonai!

Tikrai negerai, kad puse lūpų kalbantys valdžios atstovai ar politizuoti specialistai taip gina žinybos teises į didesnį finansavimą ir, siekdami valstybinių išteklių, slepia užmojų pasekmes. Galbūt ne visiems protas leidžia jas iki galo suvokti. Bet dar blogiau, kad savo postais jie užgožia asmenis, mąstančius plačiau, žvelgiančius iš šalies be partinių įtakų ir galinčius suorientuoti piliečių daugumą. Iškeltieji į aukštybes siaubingai baiminasi, kad per jų kadenciją tiesa neiškiltų. Bet yla vis tiek kada nors išlenda iš maišo.

Įdomus atvejis nutiko protestuojančioje prieš atlyginimų ir pensijų mažinimą Graikijoje. Suvaldyti socialinę krizę neabejotinai padėjo ne tik Europos Sąjungos (ES) viršūnių sprendimai dėl finansinės pagalbos, bet ir 246 Graikijos ekonomikos profesorių atviras laiškas tautai. Jame rašoma: „Mes įsitikinę, kad šiuo lemtingu momentu yra nepaprastai svarbu išlaikyti narystę euro zonoje ir ES.“ Nors situacija ten ir mūsų šalyje nėra adekvati, Lietuvos ūkis vis dar auga, tačiau kolektyvinę nuomonę ekonominiais klausimais norėtųsi išgirsti. Kad padaugėtų aiškumo dėl poreikio statyti atominę elektrinę, dujų terminalo naudojimo, globalios konkurencijos. Ir kaip rasti būdą pagausinti save išlaikančių piliečių, kad belikus ir 2 mln. gyventojų jiems būtų gyventi gera.

Ekonomikos profesorių turime. Bet kol kas girdime tik pavienius balsus, ir tai dažniau ne mokslo žmonių, o praktikų pramonininkų, bankų analitikų.

Štai neseniai žiniasklaidoje prisimintas civilinės inžinerijos ekspertas amerikietis Johnas Elfrethas Watkinsas. Jis 1900 metais pateikė pamąstymų apie tai, kaip pasaulis atrodys po 100 metų. Įspūdį daro įžvalgos, kad nuotraukos bus perduodamos telegrafu bet kokiu nuotoliu ir kad bevieliai telefonai ir telegrafo grandinės aprėps visą pasaulį. Jis paprasčiausiai gerai suvokė gamtos mokslus. Atsigręžę atgal matome, kad sparčiausia pažanga pasižymi tos šalys, kurios mokslo šviesuliais tikėjo ir ėjo visokių technologijų kūrimo keliu. Lietuva prieš 20 metų taip pat ėmė sukti ten link, net turi lazerių bei biotechnologijų pramonę, bet neatkreipta dėmesio, kad studijų programos gerokai atsilieka, todėl dabar susidurta su IT ir inžinerijos specialistų stoka. Užtat socialinių mokslų bakalaurų – nereikalinga gausa. Ir tas dirbtinis perteklius iš šalies išvažiuoja.

Lietuvai tapus ES nare, tai „drąsia“, tai „gintaro“ šalimi pasivadinęs kraštas ėmė finansuoti į visumą nesijungiančius projektus, laimė, kad ES paragino netrypčioti dėl transporto infrastruktūros – varomosios ūkio jėgos.

Sudaromas įspūdis, kad valdžia nuolat bando diskutuoti su ekspertais, kaip plėtoti nacionalinį ūkį.

Net kai kurias reformas pradėjo ar net baigė. Rengiami ateities forumai ir konferencijos. Bet praktinis vyksmas dėl vyriausybių kaitos – per lėtas. Kaskart iškyla barjerai, kuriuos kiekvienas ministrų kabinetas turi įveikti iš naujo, o pasirengimas ir naujas startas užtrunka. Todėl nuspėti, kokia Lietuva bus po 100 metų – agrarinė, industrinė ar iš turizmo gyvenanti valstybė, net šimtui profesorių būtų neįmanoma, nes dar 2030 metų vaizdui aiškaus kontūro nenubrėžta.

Prognozės, dėstytos stojant Lietuvai į ES, kad pasiekti geidžiamą Skandinavijos lygį, pasak vienų, prireiks 50 metų, pasak kitų, kai narė naujokė investuos į vandentvarkos, transporto ir energetikos infrastruktūrą 500 mlrd. eurų, ima kelti abejonių, nes finansinės galimybės buvo suteiktos milžiniškos, o gerovės atotrūkis sumažėjo menkai. Tose srityse, kur neišsiveržėme į pasaulį, pasaulis atėjo ir suveržė mus. Svajones gyventi gerai kaip švedai keičia graužatis dėl baltų žemėje vyraujančio skandinaviško kapitalo, pridedančio gerovės savo šalims.

Antai danų keltų laivybos kompanijos verslas, gabenant krovinius į Klaipėdą iš Skandinavijos, klojasi puikiai (lietuviškas laivynas, deja, reikalauja visų mokesčių mokėtojų paramos). Skandinaviškų bankų sektoriaus pelnus kiek varžo natūraliai mažėjantis operacijų skaičius ir ES teisinės žirklės, jie ėmė sijoti klientus. Dujų laivas-saugykla neabejotinai mums suteikė ekonominio saugumo, bet finansinės naudos iš jo nuomos gauna norvegai. Šiukšlių deginimo gamykla Klaipėdoje sumažino Vakarų Lietuvoje sąvartynų kalnus ir leido atsipūsti po ES kritikos, bet suomiams ji tapo startiniu projektu į naują rinką ir papildomas pajamas. Juk Kaune tebeplanuojama įrengti antrą tokią pat atliekas kaip kurą naudojančią jėgainę. Tokiu atveju valdžios strategai, o ne tik pretendentai į naujo Seimo narius, turėtų aiškiai sakyti, kad tiek išrūšiuotų atliekų, kiek reikės dviem jėgainėms apkrauti, Lietuvoje nebus. Be slapukavimo pripažinti, kad teks laivais į Klaipėdos uostą ar geležinkeliu į Kauną gabenti iš svetur. Ir tai nėra blogis, jeigu jėgainėse bus įrengti tinkami filtrai. Naudos turėtų importuotojai ir transporto įmonės. O kol valdžia gudrauja, kad neleidžia įvežti ir deginti nerūšiuotų atliekų, jėgainė – kad tarša neviršija normų, importuotojai – kad veikė pagal ES taisykles, pakuros žiotyse spragsi politikavimo žiežirbos ir į skandalą įveliami visažiniai prokurorai.

Galiausiai viską sujaukia siūlymas, kad už energetinį saugumą mokėtų visi, kurie tik turi prie statinio privestą dujų vamzdį, net ir katilinės, gaminančios pigesnę energiją iš biokuro ar atliekų. Diegiamas energetinis socializmas, teigiama, – mažesnė blogybė nei priklausomybė nuo „Gazprom“. Bet toks modelis, staiga aiškėja, bus tinkamas tik 5 metus.

Energetikos ministerijos prašymą Vyriausybei įkurti papildomų 10 etatų prie esamų 88 (ji įsteigta 2009 metais patvirtinus 47 etatus) vertėtų paremti. Ne tik tam, kad valdininkai pajėgtų įgyvendinti popierinę ES energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, kaip nurodoma nutarimo projekte, bet kad pirma matematiškai suvestų dujų, elektros, šilumos poreikių bei gamybos balansą, rastų kryptį iš žinybinio labirinto ir priimtų sprendimus bent 10 metų laikotarpiui. Tai padėtų valstybės pinigus naudoti efektyviau. Iš to gal ir visa kita ekonomikos ateitis išsirutulios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"