TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ir vėl barškinami šaukštai po pietų?

2011 01 24 0:00

Praeitą savaitę Lietuvos politikai nepaprastai daug dėmesio skyrė Prancūzijos nutarimui parduoti Rusijai "Mistral" klasės karo laivus. Pirmadienį krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė susitiko su Prancūzijos ambasadoriumi ir dar kartą išsakė kritiką dėl karo laivo "Mistral" pardavimo Rusijai, kuris esą per ankstyvas.

Išreiškusi savo nerimą dėl pardavimo, Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasiūlė įtraukti kuo daugiau kitų Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų užsienio reikalų ir gynybos komitetų, svarstant "Mistral" laivų pardavimo klausimą. Šį pasiūlymą ji perdavė Lietuvoje besilankančiam Švedijos parlamento vadovui Perui Westerbergui. P.Westerbergas pažymėjo, kad konsultacijos šiuo ir kitais saugumo klausimais gali vykti bent kelis kartus per metus. Ryžtas atvirai tartis šiais klausimais dar nereiškia Švedijos pritarimo Lietuvos pozicijai. P.Westerbergas ragino nagrinėti ir tokius klausimus kaip apsirūpinimas energetiniais ištekliais ir energetinės nepriklausomybės stiprinimas, tuo gal duodamas suprasti, jog šie klausimai yra svarbesni.

Neatsiliko ir atitinkami Seimo komitetai. Trečiadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų komitetai teikė rekomendacijas Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijoms, kaip ateityje išvengti panašių pardavimo atvejų. Kadangi posėdis buvo slaptas, nežinia, kokie buvo konkretūs pasiūlymai, bet vargu ar komitetų nariai ir kuklus jų patarėjų būrys ką nors ypatingo sugalvojo.

Tylėjo žmogus, kuris labiausiai lemia Lietuvos užsienio politikos kursą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad sandoris jau įvykęs, o Lietuva dabar turi konkrečius apginamumo planus, tad yra saugesnė negu anksčiau.

Ne tik Lietuva, bet ir daugelis NATO šalių nepatenkintos "Mistral" pardavimu. "WikiLeaks" paskelbti dokumentai rodo, kad JAV gynybos ministras Robertas Gatesas pernai vasario mėnesį itin atkakliai ragino Prancūzijos užsienio reikalų ministrą Herve Moriną pergalvoti sandorį ir kad jo raginimai buvo taip pat ryžtingai atmesti. Prancūzija nėra pasiryžusi daryti nuolaidų. Tai suverenus jos sprendimas. Be to, Rusija esą nekelia realaus pavojaus NATO šalims, taigi laivų pardavimas nepakenks sąjungininkų interesams, o leis Prancūzijai užtikrinti darbo vietų ir sustiprinti savo karinę pramonę (tai naudinga NATO apskritai). Esą niekas nenukentės, o Prancūzija laimės. Vasarą Prancūzijos ambasadorius Estijoje net tvirtino, kad ginklų pardavimas reikštų šaltojo karo pabaigą.

Nežinau, ko siekia Lietuvos politikai, nutarę dabar skirti ypatingą dėmesį "Mistral" pardavimui. Laivai jau parduoti, sandoris nebus atšauktas. Jei Paryžius nepasidavė Vašingtono spaudimui, jis nekreips dėmesio ir į Vilniaus nuogąstavimus.

NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas pažymėjo, kad "trūksta reguliuojančių mechanizmų, leidžiančių neutralizuoti neigiamas pasekmes, kurias gali sukelti nekontroliuojamas eksportas." Tad gal bus siekiama sukurti mechanizmus, kurie užkirstų kelią tokiems sandoriams ateityje. Tai būtų garbingas, bet donkichotiškas siekis. Ginklus eksportuojančios šalys, tokios kaip JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija, nepritars taisyklėms, kurios jas sukaustytų, ypač šiais laikais, kai kovojama su nedarbu, mažinami gynybos biudžetai, o eksportas tampa vis svarbesniu karo pramonės pajamų šaltiniu. Svarbesniems NATO nutarimams reikia visų narių pritarimo, ir didžiosios šalys priešinsis jų suverenumo ribojimui. Pažymėtina ir tai, kad NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pasakė, kad Prancūzija turi teisę priimti sprendimą dėl laivų pardavimo. Taigi ne tik didžiosios valstybės nemato reikalo taikyti griežtesnes taisykles.

Yra ir kitų galimybių. Seniai kalbėta, jog Lietuva turi derinti savo poziciją su kitomis šalimis, laimėti jų paramą, kad jos balsas būtų svaresnis. Gal pagaliau bus pereita nuo žodžių prie darbų, juolab kad Baltijos ir Šiaurės valstybės yra natūralios Lietuvos partnerės. Galima tik pritarti minčiai konsultuotis su kaimynais, bet "Mistral" atvejis nėra optimalus, ir ne vien dėl to, kad, sandoriui įvykus, tai - šaukštai po pietų. Švedija ir Suomija nepriklauso NATO, o Norvegija energingai gerina santykius su Rusija, ypač po to, kai lankydamasis Norvegijoje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas padarė nelauktas ir reikšmingas nuolaidas bei pasirašė susitarimą dėl sienų Arkties vandenyne.

Gal be pagrindo sureikšminu P.Westerbergo siūlymą svarstyti tokius klausimus kaip apsirūpinimas energetiniais ištekliais ir energetinės nepriklausomybės stiprinimas, laikydamas jį raginimu daugiau dėmesio skirti realiems, o ne simboliniams klausimams bei problemoms, kurias Lietuva turi rimtų galimybių išspręsti. O tokių problemų yra tikrai daug. Pats A.Anušauskas trečiadienį pareiškė, kad kaimynų valstybės siekia formuoti Lietuvos informacinę erdvę ir tai daro įtaką šalies vidaus gyvenimui, politikams, žiniasklaidos priemonėms. Latvijai ir Estijai taip pat kelia nerimą svetimų valstybių veiksmai, gal net labiau pažengę, kuriais mėginama paveikti informacijos erdvę. Skandinavijos šalys nėra abejingos šiam reikalui, o skandinavų bendrovės yra investavusios į Baltijos kraštų žiniasklaidą. Tai gerokai tinkamesnė tema konsultavimui ir bendradarbiavimui negu aimanavimas dėl "Mistral".

Lietuvos politikų veiksmai neliks nepastebėti Prancūzijoje ir Rusijoje. Neabejoju, kad prezidentas Nicolas Sarkozy dar neužmiršo tuometinio prezidento Valdo Adamkaus pareikšto nusivylimo Prancūzijos laikysena Gruzijos ir Rusijos konflikto metu. Prancūzija esą neužėmė stiprios ir aiškios pozicijos, "nestojo nei į vieną pusę, nei į kitą". Vanagai Kremliuje, be abejo, pirš mintį, kad ažiotažas dėl "Mistral" rodo Lietuvos nenuoširdumą bei nenorą gerinti santykius, tad ragins imtis kontrapriemonių. Bet didesnių pasekmių veikiausiai nebus. Kovingesnes kalbas atsvers prezidentės tyla. Ne itin daug dėmesio kreipiama į Rusijos ambasadoriaus prie NATO Dmitrijaus Rogozino tvirtinimus, nes visi supranta, kad Vladimiras Putinas ir D.Medvedevas, o ne D.Rogozinas lemia Rusijos politiką.

 

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"