TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ir vėl – Rugsėjo 1-oji!

2016 08 31 6:00

Šiandien – paskutinė vasaros diena, lyg paskutinė nakties poilsio valanda prieš aušrą. Nuo rytojaus tūkstantinės pedagogų ir jų ugdytinių minios vėl šturmuos žinių aukštikalnes, kurs naujausias, moderniausias dėstymo metodikas, o tėvai, visuomenės veikėjai, politikai vėl diskutuos, ieškodami priežasčių ir išeičių iš apverktinos šalies demografinės situacijos, kuri šiandien verčia uždarinėti mokyklas, mažinti pedagogų krūvį.

Kadangi rinkėjų valia ir mero pasirinkimu vadovauju savivaldybės tarybos Švietimo komitetui, man itin rūpi švietimo reikalai. Iki šiol iš švietimo ministrės kabineto išskrisdavo tiek keistokų, deramai nesudėliotų naujų potvarkių, kad sunku buvo iš Švietimo skyriaus specialistų laukti, juolab reikalauti geresnės darbo kokybės ir geresnių rezultatų. Tačiau besibaigianti vasara švietimo biurokratų galvose subrandino ir vieną kitą gerą mintį.

Gerų įspūdžių pažėrė kasmetinė švietimo bendruomenėms skirta Švietimo ir mokslo ministerijos rengiama konferencija. Ji ne tik buvo organizuota išmoningiau, įdomiau nei ankstesnės, bet ir pagaliau atkreiptas dėmesys į kai kurias daug metų nespręstas problemas.

Ministrės Audronės Pitrėnienės pranešime buvo prisiminta, kad vis dar iki galo neužtikrinamas kokybiškas pavadavimas per pamokas, pagalba silpniau besimokantiems mokiniams, ir pažadėta tai sutvarkyti. Tiesa, verčia suklusti jos teiginys apie pamokų lankomumo reikšmę. „Pamokų lankomumas Europos Sąjungos šalių mokyklose laikomas didžiule vertybe, o mokinio nušalinimas nuo pamokų – didžiausia bausme“, – sakė ministrė A. Pitrėnienė. Kas iš to turėtų išplaukti: ar pagaliau į mokytojo pedagoginių priemonių arsenalą bus įtraukta ir galimybė piktybiškai pamokos eigą trukdantį moksleivį šalinti iš pamokos, ar, priešingai, mokytojams išvis bus uždrausta naudoti tokią bausmę?

Švietimo kokybe besirūpinantiems tėvams ir seneliams „geroji naujiena“ būtų ta, kad pagaliau bus pradedama mokytis pagal naujas lietuvių kalbos programas, bendras visų mokyklų (ir tautinių mažumų) 1–10 klasėms. Svarbiausia – pagaliau būtinas dėmesys bus skiriamas skaitymo ir rašymo ugdymui, vėl bus grąžintas diktantas ir atpasakojimas, kurie skatino vaikus savarankiškai ir raštingai dėstyti mintis. Mat naujausi tyrimai parodė, kad skaitymo įgūdžius prarandantys vaikai dažnai nebeįveikia ir matematikos ar fizikos užduočių, nes nesupranta dalykinio teksto.

Naujos programos autorių nuomone, perkurtoji lietuvių literatūros programa turėtų ne tik aktyviau formuoti moksleivių meninį skonį, bet ir ugdytų moralines vertybes bei tautinę, pilietinę savimonę. Šito jau seniai laukta ir reikalauta, bet netylanti aštri diskusija ir net atvira naujosios literatūros programos kritika verčia palūkėti su vertinimais ir palaukti pavasario, kai mokyklos, skirtingai nei žemdirbiai, skaičiuoja savuosius viščiukus. Jei sumažės į užsienius plūstančių jaunuolių skaičius, bus galima pasidžiaugti naujos programos rezultatais.

Pedagogų bendruomenę galėtų (turėtų) pradžiuginti ministerijos sprendimas nuo rugsėjo 1 dienos didinti pedagogų algų koeficientus. Ji skelbia tam papildomai skirianti 8 mln. eurų. Tačiau, regis, finansų ministrė Rasa Budbergytė turi kitų planų dėl švietimui skiriamų lėšų, ir jie gali neatitikti švietimo darbuotojų bendruomenės lūkesčių. Ministrė tikriausiai turi savų, valstybei svarbių sumetimų, bet valstybės finansų skirstytojams drįsčiau priminti vieną įdomų istorinį faktą.

Kai 1886 metais Prūsija laimėjo karą prieš Austriją, Prūsijos kancleris Otto von Bismarckas neva pasakė, kad karą laimėjo prūsų mokytojas. Išties kiek anksčiau už garsųjį kanclerį panašią mintį („prūsų mokytojas laimėjo prieš austrų mokytoją“) suformulavo Leipcigo universiteto profesorius Oscaras Peschelis, pabrėždamas prūsiškosios švietimo sistemos pranašumus, kurie susiformavo dėl kryptingos vyriausybės politikos. Mat Prūsijos valdžia jau nuo XIX amžiaus pradžios nuosekliai rūpinosi žemiausios švietimo grandies – kaimo mokyklų „daraktorių“ – prestižu, keldama jiems atlyginimus ir vadinamąsias socialines garantijas, kad mokytojai būtų sulyginti su valstybės tarnautojais. Ir neapsiriko: gera mokykla ugdė valstybei gerus karius, ištikimus patriotus.

Na, bet jei šiandien Lietuvai nereikia ištikimų, ją ginti gebančių patriotų, kodėl gi nepataupius mokyklų ir mokytojų sąskaita? Juk didesnių atlyginimų trokšta ir teisėjai, ir Seimo nariai, ir ministerijų valdininkų armija. O Lietuvos mokesčių mokėtojų pulkelis sparčiai tirpsta...

Tad su Rugsėjo 1-ąja, brangūs Mokytojai. Linkiu geležinės kantrybės, kad ilgai laukę sulauktumėte... savojo Kanclerio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"