TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Irano naftos sugrįžimas kaip naujas geopolitinis šokas

2016 01 26 6:00

Atsitiko tai, ko ir reikėjo laukti: nuo 2016 metus pradžios nustojus veikti sankcijoms prieš Iraną, leidus jam atnaujinti naftos eksportą, sudarius susitarimą dėl branduolinės programos, naftos kainos pasaulyje dar labiau krito, o tai sudavė smūgį šalims, gyvenančioms iš jos eksporto. Keičiasi ir regiono bei pasaulio geopolitika.

Kai kalbama apie valstybę, kuri patiria didžiulius nuostolius dėl krintančių naftos kainų, dažniausiai minima Rusija. Pastaraisiais metais susidūrusi su dviem dideliais iššūkiais – krintančiomis naftos kainomis ir sankcijomis, kurių sulaukė dėl Krymo aneksijos bei agresyvios politikos Rytų Ukrainoje, Rusija iš tikrųjų atsidūrė labai sudėtingoje situacijoje. Todėl karštligiškai ieško būdų, kaip išspręsti Donbaso problemą, bet kad ir kaip būtų keista, lyg ir diktuodama Vakarams savo sąlygas.

O Rusijos žmonės praėjusią savaitę su siaubu žiūrėjo į toliau krintantį rublio kursą. Paskutinėmis praėjusios savaitės dienomis Maskvos metro, kavinėse, susitikimuose su žmonėmis tik ir girdėjai įvairių svarstymų, kas jų laukia ateityje. Nejaugi vienas euras prilygs 100 rublių?

Irano naftai atvertas kelias į pasaulio rinką – jau trečias smūgis šalims, gyvenančioms iš naftos eksporto. Prieš tai buvo du. Tai Saudo Arabijos sprendimas padidinti naftos gavybą ir eksportą. Kitas veiksnys – JAV žingsnis, atšaukiant draudimą eksportuoti naftą iš savo šalies.

Pasaulyje yra trys naftos turtingiausios valstybės: Rusija, Saudo Arabija ir JAV. Dvi pastarosios šalys „išmetė“ papildomą naftos kiekį į pasaulio rinką, o tai galiausiai smogė naftos kainai. Rusija kaltina JAV ir Saudo Arabiją sąmokslu, stengiantis ją žlugdyti, bet turi pripažinti, kad pati ne tik nemažina naftos gavybos bei eksporto, bet ir žengė labai svarbius žingsnius, kurie padėjo Iranui atsikratyti sankcijų. Ar nesuprato Kremlius, ką reiškia penktos pagal naftos gausumą šalies grįžimas į pasaulio rinką?

Rusijos politologai, ir ne tik iš Maskvos, irgi kraipo galvas, matydami tokius keistus jų šalies užsienio politikos veiksmus Irano naftos klausimu. Vieni jų mano, jog Rusija tiesiog negalėjo atsispirti bendram Vakarų šalių ir Irano norui tas sankcijas panaikinti, kad nesulauktų priešiškumo iš Irano, kuris pastaruoju metu yra vienas pagrindinių Rusijos sąjungininkų islamo pasaulyje, taip pat ir Sirijos klausimu. Bet tokio Rusijos elgesio išaiškinimo autoriai patys priduria: nėra garantijų, kad dabar Iranas liks Rusijos partneris, o neužmegs glaudžių santykių su Vakarų šalimis ir Kinija.

Atgavęs galimybę eksportuoti naftą, Iranas ir pats vėl tampa svarbiu geopolitiniu žaidėju. Praėjusią savaitę į Teheraną vizito po 14 metų pertraukos atvyko Kinijos – ketvirtos pagal naftos išteklius valstybės – vadovas su delegacija, kurioje buvo trys vicepremjerai ir šeši ministrai. Kalbėta apie naują dviejų šalių santykių puslapį.

Kiti Rusijos politologai Kremliaus veiksmus aiškina dar ir savo šalies geopolitiniais interesais. Dėl politikos Sirijoje Maskva konfrontuoja su įtakingiausiomis sunitų valstybėmis: Turkija, Saudo Arabija bei Persijos įlankos šalimis. Bet Sirija tai ne tik Basharas al-Assadas. Ne tik Rusijos karinė bazė Viduržemio jūroje. Tai ir naftotiekiai, kuriais Rusija nori neleisti Saudo Arabijai tiekti naftos į Europą. Maskvą šokiravo tai, kad Saudo Arabija dabar siūlo naftos Rytų Europai, kurią nori matyti savo įtakos zonoje.

JAV interesus atšaukti draudimą eksportuoti naftą tiek iš savo šalies, tiek ir Irano įdomiai apibrėžė JAV Senato Energetikos komiteto pirmininkė Lisa Murkowski. Ji sakė, kad leidus atšaukti sankcijas Iranui pagal branduolinį susitarimą būtų keista laikyti sankcijas pačiai JAV eksportuoti naftą, kurios ši valstybė turi daug.

Manoma, kad ir Saudo Arabijos, ir mažųjų Persų įlankos valstybių interesus nemažinti naftos gavybos visų pirma lėmė jų geopolitiniai interesai, o ne noras kirsti Rusijai.

Islamo sunitų šalys jaučia priešpriešą su įtakingiausia islamo šiitų valstybe Iranu. Žinodamos, jog Vakarų šalių bei Rusijos susitarimas su Iranu neišvengiamas ir leis jam eksportuoti naftą bei tapti dar įtakingesniu regiono žaidėju, jos nenori mažinti gavybos, kad neatlaisvintų rinkos dalies Iranui, nors tai smogia ir per jų ekonomiką.

Todėl tai, kas šiuo metu vyksta Rusijos ekonominiame ir socialiniame gyvenime, yra tik kitų naftos turtingų valstybių geopolitinių interesų šalutinis efektas. Nemažą smūgį dėl kritusių naftos kainų, taip pat dėl Irano naftos atėjimo į rinką pajuto ir kitos šalys. Europoje – Norvegija. Pietų Amerikoje – Brazilija, Venesuela, Kolumbija. Afrikoje – Nigerija. Matome didžiules geopolitines pasekmes visame pasaulyje.

Daug sako ir šis faktas: Izraelis, įvardytas kaip didžiausias islamo šalių priešas, jau svarsto, ar reikėtų sudaryti glaudesnę sąjungą su Saudo Arabija ir kitomis sunitų šalimis prieš Iraną, kurio galimas įsigalėjimas regione atšaukus sankcijas ima gąsdinti ne mažiau nei įtakingiausias islamo sunitų valstybes. O jų konfrontacija su Iranu dėl Sirijos ir Jemeno gali gerokai pakeisti ne tik šio regiono, bet ir pasaulio geopolitiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"