TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Iš didelio rašto neišjudėkim iš krašto

2016 02 10 6:00

Kalbininkai teigia, kad žodis „judumas“ yra taisyklingas naujadaras. Dėl neįprasto ausiai jo skambesio, iš noro pirmauti Klaipėdos savivaldybės specialistai pasiūlė politikams 2016-uosius uostamiestyje paskelbti Darnaus judumo metais.

Matyt, atsižvelgta ir į tai, kad pernai konferencijoje Vilniuje buvo rekomenduota visiems miestams parengti darnaus judumo planus, kaip priemonę pritraukti Europos Sąjungos paramą autobusų parkams atnaujinti.

2015-ieji Klaipėdoje buvo Senjorų metai, kai ne tik apie pensininkų gerovę kalbėta, bet ir praktiniai rezultatai apčiuopiami – pensinio amžiaus žmonių padaugėjo. Bet į prašymus leisti važiuoti mieste nemokamai tiems, kam per 80 metų, sprendžiant iš senjorų pasibėdojimų vietos spaudoje, neatsižvelgta. Vadinasi, iki paskutinės kelionės katafalku šie judės mažiau.

O judėti yra smagu. Ypač elektromobiliais, nors neteko nei išbandyti, nei girdėti, kad Klaipėdoje kas nors kaip sostinėje puikuotųsi tokia retenybe. Pora įkrovos stotelių atsirado dar pernai. Tačiau baigiantis Darnaus judumo metams bent dvi elektra įkraunamos mašinos gatvėmis tikrai riedės. Pranešta, kad mieste bus įrengti dar septyni elektromobilių įkrovos punktai, o savivaldybės administracija, kviesdama visus pereiti prie ekologiško transporto, įsigis du elektromobilius.

Net nugara pagaugais eina pagalvojus, kad Klaipėda gali kur nors atsilikti. Juk Lietuvos automobilių kelių direkcija iki 2017 metų planuoja įrengti iki 17 elektromobilių įkrovimo prieigų magistralėje tarp Vilniaus ir Klaipėdos ir kelyje „Via Baltica“. „Regitros“ duomenimis, nuo 2014 metų spalio iki 2016 metų sausio registruotų elektromobilių padaugėjo maždaug tris kartus – nuo 59 iki 176.

„Tai nėra vien plika barono Miunhauzeno svajonė“, – prieš keletą metų, dar dirbdamas susisiekimo ministru, pranašavo klaipėdietis Eligijus Masiulis. Žodis tapo kūnu – Susisiekimo ministerija išbandyti 2013 metais įsigijo vieną elektromobilį.

Kitos Klaipėdoje patvirtintos darnaus judumo priemonės – paprastesnės: numatoma įrengti dviračių mainų sistemas bei originalius dviračių stovus, šaligatvių nuovažas, nutiesti laikiną tiltą per Danę pėstiesiems ir dviratininkams. Darbai, kuriuos ir taip galima padaryti. Bet sudėjus juos į Darnaus judumo priemonių planą, Klaipėda iš šalies atrodo kaip užkietėjusių dviratininkų miestas.

Neekologiškos mašinos, varomos tradiciniais degalais, centre bus nepageidaujamos. Pradžioje – tik dviejų kategorijų. Atvykstantiems autobusams bus nustatyta ekologinė klasė. Galima įsivaizduoti, kad neatitinkantis reikalavimų autobusas, tarkime, iš Skuodo, keleivius turės išlaipinti prie miesto ligoninės, kur gyventojams akis bado savivaldybės įrengta tuščia automobilių aikštelė „Park&Ride“. Griežtės reikalavimai ir į parduotuves prekes gabenantiems didelių gabaritų sunkvežimiams. Vėlesniais metais ta kryptimi bus žygiuojama sparčiau, nes, kaip tvirtina savivaldybės administracija, 2020 metais yra numatyta 50 proc. sumažinti transporto taršą miestuose, o 2030 metais miestų centruose – net iki 0 procentų.

Mintimis keliantis dar toliau, ekologijos daugėja – tikimasi, kad didmiesčiuose važinės transporto priemonės tik su elektros, vandenilio, saulės energijos varikliais. Lietuvos elektromobilių asociacija skelbia, kad transporto taršą mažinti siekiančiam ZEV aljansui (zero-emission vehicle) priklausančios šalys pasirašė sutartį, kurioje įsipareigojama iki 2050 metų iš bendro naudojimo kelių išguiti automobilius su benzininiais ir dyzeliniais varikliais. Tokių valstybių Europoje šiuo metu yra tik penkios (Prancūzija, Vokietija, Olandija, Norvegija ir Didžioji Britanija). Vadinasi, Klaipėda siekia rodyti pažangaus mąstymo pavyzdį, skubindama Lietuvos valdžią prisidėti prie ZEV sutarties.

Uostamiestis nuo dabartinio šalies automobilių amžiaus vidurkio (14 metų) atitrūkęs nedaug, ir toks reiškinys – tiesiog siaubas! Deja, pigių naudotų elektromobilių, kurie pagal kainą būtų įkandami prakutusiam klaipėdiečiui, Vakarų rinkoje dar nėra.

Lieka neaišku, kaip 2016 metais bus bandoma mažinti pietinės miesto dalies gatvėse tradicinio krovininio transporto, kuris į uostą vyksta ne tik pakraščiais, srautą. Didžioji dirbančių miestiečių dalis ir atvykstantieji iš priemiesčių „dusinasi“ pagrindinėse gatvėse „furų“ apsuptyje. Tik tai ir verčia svarstyti galimybę judėti greičiau viešojo transporto juosta.

Net labai ekologiškuose Europos miestuose per dešimtmetį, kai naudojami elektromobiliai, jų dalis dėl didelės kainos vis dar menka. Dažniausiai dviratininkų ir pėsčiųjų eismo saugumą siekiama užtikrinti atskiriant juos nuo sunkiojo transporto srautų. Ne kartą teko važiuoti į užsienio uostų terminalus estakadomis ir tuneliais. Bet Klaipėdos savivaldybė planuoja tik naują Bastionų tiltą centre ir naujų gatvelių tiesimą šiaurinėse miesto erdvėse, kad kuo daugiau gyventojų iš pietinės dalies galėtų įsikurti toliau nuo pramonės.

Elektromobilių įkrovos stotelių stygiaus pietinėje Klaipėdos dalyje dar ilgai niekas nejus. Klaipėda – judrus jūrų prekybos centras. Pagerinus eismo sąlygas visam transportui moderniais inžineriniais sprendimais atsirastų konkurencinis uostamiesčio pranašumas, o prie sankryžų gyvenantiems klaipėdiečiams sveikatos negadintų dūmų stulpai. Bet šios priemonės, reikia susiprasti, ne iš savivaldybės raštų. Darnaus judumo metus, matyt, po kurio laiko teks skelbti pakartotinai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"