TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Iš kur kyla prezidentės ir Seimo daugumos konfliktas?

2014 07 11 6:00

„Pastaruoju metu prezidentė Dalia Grybauskaitė skelbia tendencingus pareiškimus, kurių teiginiai prieštarauja parlamentinės demokratijos principams ir galbūt pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą valdžių atskyrimo principą.“ 

„Valstybės vadovo pareiga yra ne politikuoti, reiškiant asmeninį palankumą vienai ar kitai politinei partijai, o skatinti dialogą tarp pozicijoje ir opozicijoje dirbančių partijų.“ „Valdančioji koalicija atmeta prezidentės išsakytus grasinimus...“

Tai tik kelios mintys iš praėjusią savaitę paskelbto valdančiosios koalicijos viešo pareiškimo, atsiradusio „dėl bandymų sutrukdyti įgyvendinti Vyriausybės programą“. Ar dar prieš metus buvo galima tikėtis tokios retorikos iš Seimo daugumos? O gal galima klausti priešingai: kodėl parlamento dauguma prieš gerus metus kantriai tylėjo, kai prezidentė D. Grybauskaitė bandė paveikti valdančiosios koalicijos formavimą, kad į ją nepatektų teisiamųjų suole sėdinti Darbo partijai? Kodėl dabar kantrybė staiga trūko ir buvo paskelbtas viešas pareiškimas?

Būtume naivuoliai, jei atsakymų į šiuos klausimus ieškotume tik dabartinio politinio gyvenimo užkulisiuose. Taip, valdančioji koalicija keičia savo nuostatas, tai rodo ir viešame pareiškime vartojamos sąvokos. Nemanau, kad griežta retorika atsirado tik dėl vadinamojo juodojo viceministrų sąrašo. Viena vertus, skandaliukas dėl šio sąrašo galėjo būti tas paskutinis lašas, perpildęs taurę. Kita vertus, artėja savivaldos rinkimai, o ir Seimo rinkimai netruks ateiti, todėl valdančiosios koalicijos partijos turi rūpintis savo įvaizdžiu gyventojų akyse. Juk jų rinkėjai vargu ar teigiamai vertintų valdančiųjų nuolankų paklusnumą prezidentei, kurią pirmiausia remia dešiniosios partijos ir dešinysis elektoratas.

Taigi viešas pareiškimas ir griežta jo retorika greičiausiai yra politinės taktikos išraiška - kai partijoms buvo naudinga nesivelti į viešą konfliktą su valstybės vadove, jos nesivėlė, o kai tapo nenaudinga, pakeitė veikimo stilių. Tačiau partiniai interesai - tik vienas prezidentės ir Seimo daugumos santykių aiškinimo klodas. Kitas, gal net svarbesnis klodas - šių institucijų tarpusavio santykių taisyklės, surašytos mūsų Konstitucijoje.

Norėdami suprasti, kodėl tos konstitucinės taisyklės yra tokios, o ne kitokios, turėtume prisiminti istorinį kontekstą, tą konkretų laikotarpį, kai mūsų Konstitucija buvo rengiama, - 1990–1992 metus. Iš šio laikotarpio reikėtų išskirti 1992 metų gegužę vykusį referendumą dėl stiprios prezidento institucijos ir maždaug pusmetį iki šio referendumo, kai viešojoje erdvėje buvo įnirtingai diskutuojama dėl valstybės vadovo galių. Priminsiu, kad stiprios prezidento institucijos šalininkai referendumu siekė priimti Prezidento įstatymą, kuris būtų buvęs įtrauktas į rengiamą Konstituciją kaip jos skirsnis.

Prezidento įstatymas buvo nepriimtas, nes jam pritarė tik 40 proc. visų rinkėjų (turėjo pritarti daugiau kaip pusė). Tačiau tuo stipraus prezidento šalininkų ir priešininkų kova nesibaigė. Ji vyko ir toliau, rengiant Konstituciją, todėl turime pripažinti, kad 1992 metų Konstitucija buvo prezidentizmo ir parlamentarizmo šalininkų kompromisas.

Vienas tuometės Aukščiausiosios Tarybos deputatas, vėliau mūsų valstybės ambasadorius, dabar publicistas Vytautas Plečkaitis Konstitucijos rengimo procesą aprašė taip: „Lietuvos Respublikos Konstituciją galima laikyti ne tik Aukščiausiojoje Taryboje konkuravusių politinių jėgų kompromisu, bet ir naktinių ginčų bei sutarimų rezultatu. Konstitucijos rengimo grupę sudarė ne tiek patyrę teisės specialistai, kiek ambicingi politikai. Valandų valandas vieni kitiems įrodinėdavo prezidentinės ir parlamentinės Konstitucijos privalumus, ir jei viena šalis „prastumdavo“ prezidento instituciją stiprinantį straipsnį, kita „stumdavo“ įtvirtinantį Seimo galias."

Kompromisas tarp tų, kurie norėjo daugiau galių suteikti valstybės vadovui, ir tų, kurie siekė galias atiduoti Seimui, yra mūsų, lietuviška, specifika - tiesiog turime Konstituciją tokią, kokią pavyko parengti tuomečiams politikams ir teisininkams. Tačiau prezidento ir Seimo santykiuose glūdi dar viena šių institucijų konflikto sėkla, ir ji nėra vien mūsų tautinė ypatybė. Turiu galvoje būdą, kuriuo renkamas valstybės vadovas. Mūsų Konstitucijos autoriai pasirinko visuotinius rinkimus - spėju, kad už juos pasisakė stipraus prezidento šalininkai.

Tačiau renkant šalies vadovą per visuotinius rinkimus, politinio žaidimo lauke gali būtų sukurtos kelios situacijos, kurios paskui lemia valstybės galvos ir parlamento daugumos santykius. Pirma - prezidentas priklauso tai pačiai politinei jėgai, kuri parlamente turi daugumą. Antra - prezidentas priklauso parlamento daugumos konkurentams. Šiuos santykius ir įvairias jų modifikacijas galbūt geriausiai yra išanalizavę prancūzų politologai, nes valstybės vadovą per visuotinius rinkimus prancūzai renka nuo 1958 metų.

Mūsų Konstitucija reikalauja nepartinio prezidento. Taip jau susiklostė, kad 10 metų turėjome prezidentą Valdą Adamkų, kuris tikrai buvo nepartinis. D. Grybauskaitė prieš penkerius metus į prezidento postą taip pat atėjo kaip nepartinė, tačiau dabar ji, atrodo, labiau yra dešinioji nei kairioji. Prezidentė neslepia savo kritiško požiūrio į dabartinę valdančiąją koaliciją, ir ypač - į Darbo partiją.

Žvelgiant į Seimo daugumą reikia pripažinti, kad ji po griausmingo viešo pareiškimo apie esą netinkamą prezidentės elgesį pasielgė išmintingai, kai nusprendė atleisti visus viceministrus. Atviro konflikto išvengta, tačiau jo galimybė dėl anksčiau išvardytų priežasčių lieka nuolat. Užtenka prisiminti prezidentą Algirdą Brazauską, kurį konservatorių dominuojamas Seimas buvo tiesiog izoliavęs.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"