TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Išbandymas 38-uoju Konstitucijos straipsniu

2014 08 13 6:00

Kol Lietuvoje kartu su karščiais karaliauja politinis štilis, tiesa, pastaruoju metu gerokai supurtytas Rusijos sankcijų lietuviškiems maisto produktams, nesinori prognozuoti daugiau politinių iššūkių. Tačiau vieno, susijusio su Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnio keitimu, Seime išvengti greičiausiai nepavyks.

Siūlymą keisti Konstitucijos 38 straipsnį 2013 metų lapkritį pasirašė 107 parlamentarai, tiesa, vienas jų – Arvydas Mockus, savo parašą atšaukė. Pataisos autoriai siūlo įtvirtinti, kad šeima kyla iš santuokos, taip pat iš motinystės ir tėvystės. Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją du kartus su trijų mėnesių pertrauka turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

Seimas jau balsavo dėl panašios Konstitucijos pataisos, kuria siūlyta įtvirtinti, kad šeima sukuriama sudarius santuoką, kad šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės, tačiau ją patvirtinti per pirmąjį priėmimą pritrūko vieno balso.

Ką teigia Konstitucijos 38 straipsnis? Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Išsamus apibrėžimas, kodėl jį reikia keisti?

Konstitucijos 38 straipsnio keitimo iniciatoriai gana sėkmingai žaidžia šeimos stiprinimo korta, nors prieš šeimą nepasisako nė vienas pataisų skeptikas. Komentaruose, kalbose tarp eilučių suskamba pavojaus varpai, neva nepakeitus pagrindinio šalies įstatymo, nesustiprinus šeimos (o ji kyla tik iš santuokos) instituto, kitas žingsnis gali būti homoseksualių žmonių santykių įteisinimas. O homofobiškų nuotaikų bei baimių Seime, deja, tikrai netrūksta. Tad žmogaus teisių gynėjų argumentai apie diskriminacijos pavojų šeimoms be antspaudo pase neretai lieka neišgirsti.

Visgi žmogaus teisių gynėjai, tvirtinę, kad svarstyta Konstitucijos pataisa galėjo sudaryti sąlygas diskriminuoti santuokos nesudariusius asmenis, galės lengviau atsikvėpti, nes Vyriausybė netrukus turėtų svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą neigiamą išvadą Seimui, kurioje pritariama, kad šeima yra pirminė ir pamatinė visuomenės ląstelė, tačiau nepritariama Įstatymo projekto tikslui – Konstitucijoje įtvirtinti, kad šeimos institutas kildinamas tik iš santuokos. Vyriausybės nutarimo projekte teigiama, kad konstitucinės šeimos samprata neturėtų būti keičiama.

Europos teisės departamentas (ETD) prie Teisingumo ministerijos jau anksčiau buvo išsakęs abejones, kad pritarus projektu siūlomam reguliavimui šeimos institutas būtų kildinamas iš santuokos arba motinystės ir tėvystės, tuo metu kiti visuomeniniai dariniai (pavyzdžiui, vaikų neturintys kartu gyvenantys ir bendrą ūkį vedantys sugyventiniai ir pan.), nors dabar gali būti pripažįstami šeima, netektų tokio statuso. Dėl projektu siūlomo reguliavimo tokie asmenys patirtų diskriminaciją, nes nebegalėtų naudotis įvairių Konstitucijos straipsnių (ir kitų teisės aktų) garantuojama apsauga. Kitaip tariant, ETD nuomone, asmenys, nepatenkantys į projektu siūlomos šeimos instituto sampratą, patirtų objektyviais kriterijais nepateisinamą diskriminaciją.

Seimo Teisės departamentas savo išvadoje taip pat pasigenda aiškumo bei įžvelgia galimą diskriminaciją. Projektu keičiamame Konstitucijos 38 straipsnyje išsamiai numačius tik du šeimos atsiradimo pagrindus neaišku, kaip tuomet reikėtų traktuoti visuomeninį darinį, kuris kyla iš, pavyzdžiui, kartu gyvenančių ir bendrą ūkį vedančių sugyventinių ar partnerių, kurių vienas turi vaiką, ar tais atvejais, kai vaiką imasi globoti sutuoktiniai, vienišas asmuo, seneliai, tetos, dėdės ar kiti artimi giminaičiai ir pan. Kyla klausimas, ar toks visuomeninis darinys nebūtų laikomas šeima?

Teisinių argumentų yra daug, belieka tikėtis, jog dauguma parlamentarų pasidarys išvadas, kad šiandien galiojantis Konstitucijos 38 straipsnis yra teisingas, tikslus, konkretus ir visiškai nebūtina jo keisti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"