TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Išbandymų pradžia

2010 01 04 0:00

2009 metai buvo Lietuvai labai sunkūs. Kraštas pergyveno milžinišką ūkio krizę, gerokai gilesnę ir didesnę, negu buvo numatyta.

Krizę didele dalimi sukėlė įvykiai už Lietuvos ribų, ypač panika pasaulio finansų rinkose. Panašiai nukentėjo Estija ir Latvija. Estija šiek tiek mažiau, Latvija net daugiau negu Lietuva. Krizė atskleidė regiono ūkio, verslo, valstybės finansų ir ūkio politikos pažeidžiamumą. Bet ir parodė, kas geriau atliko savo namų darbus. Estija neišlaidavo, sukaupė pinigų rezervus, kuriuos naudoja krizės pasekmėms švelninti. Ji realistiškai viliasi 2011 metais įvesti eurą. Mūsų krašte tikimasi, jog Lietuva pateks į euro zoną 2014-2015 metais, bet nežinia, ar ši viltis taps tikrove.

Niekas neskirs Vyriausybei dešimtuko už pastangas susidoroti su krize. Vyriausybė per daug įsijautė į teisuolio vaidmenį, esą ji imasi visų būtinų, bet skausmingų priemonių krizei įveikti, nors tauta nei supranta, nei vertina jos darbo. Vyriausybė perdėm skubėjo, per daug reikšmės teikė išlaidų mažinimui, nepakankamai dėmesio skyrė ūkio augimo skatinimui, neparengė plano B, kuriuo būtų buvę galima taisyti ir tikslinti savo pirminę programą.

Klaidų tikrai padaryta, bet nevalia užmiršti, kad Europos Sąjunga (ES), Tarptautinis valiutos fondas ir tarptautinės reitingo agentūros, tokios kaip "Moody's", teigiamai vertino Vyriausybės ūkio politiką. Dabartinis Seimas nebūtų galėjęs sudaryti veiksmingesnės Vyriausybės. O jei Gedimino Kirkilo vadovaujami socdemai būtų likę valdžioje, jie būtų nieko nedarę dar pusmetį, tad krizės pasekmės būtų dar skaudesnės.

Nuo kokių 2002 metų Lietuvos finansų politika buvo grindžiama prielaida, kad ūkis kasmet augs 5-7 proc., biudžeto pajamos proporcingai didės, tad galima smarkiai mažinti mokesčius bei didinti socialines išmokas. Ne tik valdžia pasidavė iliuzijoms. Panašiais scenarijais tikėjo dideles paskolas imantys žmonės. Bene didžiausi naivuoliai buvo neva "kieti" verslininkai, įsitikinę, kad liuksusinių butų, A klasės biuro patalpų, aukščiausios kokybės produktų paklausa yra beribė. Patys prisidirbę, jie dabar skundžiasi, kad bankai ir valdžia perdėm vangiai atitaiso jų klaidas.

Baltijos šalys nebuvo vienintelės, kurios pasidavė gero gyvenimo vilionėms. Airiai, amerikiečiai, britai ir ispanai elgėsi panašiai, bet jų ūkis patvaresnis, veikimo galimybės platesnės, tad krizė jiems ne tokia skaudi.

Krizė parodė, kad toliau negalima gyventi, kaip gyvenome per pastarąjį dešimtmetį. Žurnalistas Rytas Staselis pažymėjo, kad 2000-2005 metais "Sodra" išleisdavo nuo 4,5 iki 5,8 mlrd., o 2010 metais numato išleisti beveik 14 mlrd. litų. Jokia šalis, net pati turtingiausia, negali per tokį trumpą laikotarpį tris kartus padidinti išmokų, net jei pripažįstama, kad pensijos mažos.

Pataisyti padėtį bus nepaprastai sunku. Pirma, įvairūs psichologiniai tyrimai rodo, kad žmogui sunku atsisakyti to, ką jis jau turi. Žmonės kur kas labiau vertina įgytą objektą, negu jie jį vertina neturėdami jo. Sugrįžti į 2005 metų socialinių išmokų lygį beveik neįmanoma.

Antra, auga visuomenės nepasitenkinimas, susipriešinimas bei nepasitikėjimas politikais. Vyriausybės ir Seimo populiarumas jau seniai yra tragiškai žemas. Bet lapkričio mėnesio apklausos rodo, kad šis Seimas yra nepopuliariausias per vienuolika metų, kai buvo pradėti daryti panašūs tyrimai. Dabartiniu parlamentu pasitiki tik 5 proc. rinkėjų, nepasitiki - net 76 procentai. Naujausi "Eurobarometro" duomenys rodo, kad Lietuvos parlamentas pagal pasitikėjimą dalijasi 25-26 vietas su Bulgarija. Blogiau tėra tik Latvijoje. Vyriausybės reitingai šiek tiek aukštesni, bet tai menka paguoda.

Siautėjant ūkio krizei, suprantamas nepasitenkinimas valdžia. Bet Lietuvoje jis peržengia priimtinas ribas. Ir ne vien dėl gyventojų cinizmo. Prabangių automobilių nuoma, reprezentacinių išlaidų naudojimas asmeniniams reikalams sukėlė "puotos badmetyje" regimybę, kurią pagilino neadekvatus Seimo ir vangus beveik visos politinės klasės reagavimas į žmonių pyktį, akivaizdus nenoras atsisakyti savo privilegijų. Premjeras ir kiti vadovaujantys politikai nesuprato simbolinės nuomotų automobilių reikšmės, to, kad esmė - ne iššvaistytų pinigų suma (valstybės matu ji nereikšminga), bet Seimo narių abejingumas ir solidarumo su skurdžiau gyvenančiais rinkėjais stoka. Didėjantis atotrūkis tarp valdžios ir rinkėjų skatina žmones nuslėpti pajamas, nemokėti mokesčių, ciniškai vertinti valdžios pasiūlymus. Lietuva tampa sunkiau valdoma.

Lig šiol Vyriausybė pro pirštus žiūrėjo į smunkančius reitingus. Esą tai yra "viešųjų reikalų" klausimas. Kai žmonės pamatys gerų darbų rezultatus, viskas susidėlios į savo vietas. To nebus. Valdžia turi įsisąmoninti, kad nepasitikėjimas politikais ir Vyriausybe perauga į nepasitikėjimą valstybe. 2010 metais Vyriausybė turi skirti pirmenybę pasitikėjimui atkurti, o ne tolesniam biudžeto deficitui mažinti.

Yra ir kitų svarbių užduočių. Reikia nuodugniai pertvarkyti visą mokesčių sistemą, o ne tik lopyti akivaizdžius trūkumus. Reikia skatinti verslą, bet ir įvesti kitus Vakarų šalims būdingus mokesčius, kad pasiturintieji atitinkamai prisidėtų prie bendro gėrio kūrimo. Reikia peržiūrėti pensijas ir kitas socialines išmokas, jas racionalizuoti, nutarti, kurioms skirti pirmenybę, laiduoti, kad jomis nebūtų piktnaudžiaujama.

Tai sunkiai įgyvendinami siekiai net geriausiomis aplinkybėmis. JAV kelis dešimtmečius kalbama apie pensijų reformas, bet nėra politinės valios jas įgyvendinti. Dėl savo nepalankios demografinės padėties Lietuva negali laukti ilgai. Bet jei politikai nepajėgs rasti bendros kalbos, jei nepasiseks atgaivinti žmonių pasitikėjimo valdžia ir valstybe, nebus galima susitarti dėl pertvarkų, taigi ir dėl būtinų priemonių ūkiui ir valstybei atgaivinti.

Alfa.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"