TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Išeitis: nacionalinio pasitikėjimo Vyriausybė

2007 12 05 0:00

"Lietuvai reikia naujos Vyriausybės ir naujo Seimo. Vyriausybė privalo atsistatydinti, Seimas turi paskelbti pirmalaikius rinkimus. Tai yra vienintelis būdas įveikti dabartinį Vyriausybės paralyžių, jos negebėjimą spręsti grėsmingas tampančias Lietuvos problemas."

Taip praėjusią savaitę DELFI rašė autoritetingas politinio gyvenimo analitikas Kęstutis Girnius. Iš tikrųjų virš Lietuvos tvyro dvi milžiniškos problemos - nacionalinio investuotojo, vadinamojo trigalvio slibino formavimas ir bręstanti ūkio krizė. Autorius įtikinamai parodo, kad nė vienos jų išspręsti ši Vyriausybė neįstengs.

Čia dar būtų galima pridėti ir daugelį kitų problemų, kurios lieka įšaldytos arba "atšildytos" ir pamirštos, kol ima dvokti. Tarkim, švietimas, kurio degradavimas (vėliausias pavyzdys - ketvirtokų gebėjimo skaityti nuosmukis) jau tampa pavojingas tautos ateičiai.

Taigi beliktų pritarti buvusiam visos "Laisvosios Europos" žinių tarnybos vadovui, jei ne keli jo siūlymo trūkumai. Pirmasis yra labai akivaizdus. Kaip supranta ir pats autorius, šio Seimo "pasileidimo" galimybė yra beveik lygi nuliui. (Pajuokausiu: politiniai pasileidėliai patys nepasileidžia.) Vargu ar padėtų ir prezidento bandymai inicijuoti susitarimą dėl savęs paleidimo.

Vienintelė partija, kuriai paankstinti rinkimai būtų naudingi, yra socialdemokratai. Naudingi politiškai, bet ne ekonomiškai. Pasirinkimas toks: arba atsisakyti trigalvio slibino projekto ir tikėtis - kad ir su nuostoliais - likti didžiojoje politikoje, arba likti su Slibinu, tačiau galbūt be vietų būsimame Seime.

Visoms kitoms partijoms naudingiau laukti. Vienoms todėl, kad beveik nėra šansų vėl ką nors laimėti, kitoms (Tėvynės sąjungai ir liberaldemokratams) - nes, valdžiai žlungant, jų populiarumas nuosekliai auga.

Taigi pirmalaikių rinkimų galimybė yra tokia menka, kad beveik nėra prasmės nagrinėti antro trūkumo. Bet trumpam žvilgtelkim.

Svarbus klausimas: kurio Seimo kokybė gali būti geresnė - išrinkto po kelių mėnesių ar po metų?

Akivaizdu, kad daugiau vilčių turėti normalesnį Seimą teikia kito rudens rinkimai. Atrodo, tai supranta ir siūlymo autorius, tačiau visai pagrįstai argumentuoja, kad metus sėdėti sudėjus rankas yra per didelė prabanga.

Tikimasi, kad ir nelabai pagerėjusio Seimo naujai suformuota Vyriausybė bus daug efektyvesnė nei dabartinė. Ir čia yra tiesos. Nors Vyriausybės vienų metų praktiniam veiksnumui aukojama ilgų ketverių metų politinė kokybė.

Dabar jau norėčiau priminti, kad, be Seimo paleidimo, yra dar vienas, o galbūt ir vienintelis būdas nieko daug nelaukiant suformuoti veiksmingą Vyriausybę. Šitą būdą jau buvau pasiūlęs praėjusių metų birželį, kai žlugo socialdemokratų ir Darbo partijos koalicija. Ir dar prieš Gediminui Kirkilui tampant prezidento favoritu.

Nors jau tada buvo atsiradę pritariančių politikų ir politologų, iliuzijos dėl socialdemokratų mažumos Vyriausybės buvo pernelyg stiprios. Be to, daugelį gąsdino pats idėjos išskirtinumas. Ne visi pritarė ir krizės gilumo diagnozei.

Dabar daugumai akivaizdu, kad tuščiai praradę gerus metus stovime dar arčiau gresiančios bedugnės. Paradoksas, bet ši mažumos Vyriausybė turėjo išskirtinai geras sąlygas. Vietoj įprasto 100 dienų medaus mėnesio ji beveik be kritikos gyveno ištisus metus!

Visi tarsi laukė stebuklo. Tačiau paaiškėjo, kad G.Kirkilas tikrai nėra tas žmogus, kuris galėtų peržengti pats save ir senus nomenklatūrinės-oligarchinės valdžios įpročius. Tokios simuliakrinės, darbą tik imituojančios Vyriausybės mes turbūt dar neturėjome.

Buvo iššvaistytas ir šioks toks žmonių pasitikėjimo kreditas, ir laikas, kuris, ištikus krizei, yra aukso vertės.

Stovime ties paskutine riba. Arba - arba! Ar dar turime valios priimti ryžtingus sprendimus? Ar jau esame galutinai užhipnotizuoti ir paralyžiuoti kažkokių nematomų, tačiau galingų jėgų veikimo?

Jei dar norime rasti išeitį, dabar jau tiesiog privalome grįžti prie nacionalinio susitarimo, nacionalinės vienybės ar NACIONALINIO PASITIKĖJIMO VYRIAUSYBĖS idėjos.

Žinoma, tai būtų laikina išeitis - iki būsimų eilinių rinkimų. Ši nepartinė vyriausybė jokiu būdu nestabdytų demokratinio proceso. Atvirkščiai! Partijos gautų labai svarbius metus susitvarkyti viduje, išgryninti savo tapatybę ir ateiti į rinkimus ne kaip į kokį skandalų šou - be isterijos ir be tuščių rietenų dėl kokio riebesnio kąsnio per Vyriausybės dalybas.

Tai būtų tik į naudą būsimai partinei demokratijai. Juk vis dar didžiausią visuomenės pasitikėjimą turinčio mūsų politinio autoriteto - prezidento inicijuota ir palaikoma nepartinė Vyriausybė galėtų ne tik ramiai ir skaidriai spręsti visas anksčiau minėtas problemas. Šios dvi institucijos galėtų parengti ir Seimui pasiūlyti naujas, partinės konjunktūros neiškreiptas rinkimų taisykles, kurios verstų partijas tapti demokratiškesnes ir atskaitingesnes visuomenei, o ne verslo grupuotėms.

Ir dar - tai labai svarbu. Kitaip nei priešlaikiniai rinkimai, nacionalinio pasitikėjimo Vyriausybė, gerai pagalvojus, būtų naudinga daugeliui politinių jėgų. Taigi dabar ši idėja jau tapo visai reali, praktiška, o ne tarsi netyčia užklydusi iš kito - idealių sprendimų pasaulio.

Ši idėja naudinga ir tiems beviltiškiems politikams, kurie tiesiog dar nori pabūti Seime ir nieko daugiau. Ji naudinga ir tiems viltingiesiems, kuriems reikia laiko toliau auginti savo reitingų raumenis.

Ir, žinoma, ji naudinga socialdemokratams, kuriems gresia beveik gyvybiškai lemtingi sprendimai.

Tačiau prie siaurų realybės vartų gražios idėjos laukia ir vienas labai galingas priešininkas. Tai - trigalvis slibinas.

Tiksliau, ta jo satanistinė hipostazė (kaip išaiškino vienas semiotikas), kuri sukurta savanaudiškai ryti, naikinti, o ne kurti.

Gerajam slibinui, jei toks būtų, nacionalinio pasitikėjimo Vyriausybė ypač reikalinga. Nes tik ji galėtų užtikrinti reikiamą sprendimų teisėtumą.

Tokio masto nacionalinis investuotojas negalės išgyventi be nacionalinio pasitikėjimo.

DELFI

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"