TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Išeitis - pilietinis pasipriešinimas

2012 04 27 6:00

Liberalioji demokratija dūsta ir blaškosi. Ar gali būti kitaip, kai viena po kitos griūva pasitikėjimu paremtos tvarkos atramos? Pirmosios apie procesą signalizavo pasaulio valiutos - ekonominių centrų verčių sutartiniai ženklai, išniekinti plėšriomis gaujomis tapusių bankininkų. 

Anksčiau susiklosčiusias pusiausvyras ir pasitikėjimą atsiskaitymų sistemomis bent minimaliai atkurti puolėsi vyriausybės, kiaurus bankus užpildamos milijardais mokesčių mokėtojų pinigų, bet atidengdamos iki tol slapstytas valstybių skolų bedugnes bei masių skurdinimo perspektyvas. 

Europos Sąjungai tai kainavo itin brangiai - santvarkos pakeitimą. Jei kas nors Finansinės drausmės sutarties nelaiko ribos peržengimu iš konfederacijos į federaciją, tegul paaiškina, kodėl Europos komisarai taip puolė Vengriją, kuri panoro išsaugoti savo nacionalinio banko atskaitingumą taip pat ir nacionaliniam parlamentui, o ne vien Europos centriniam bankui?

Paaiškinti niekas nesiteiks. Nes paaiškinti - tai pripažinti, kad nuo liberalizmo teisės mes įžengiame į vakarietiškąją "valdomos demokratijos" jurisdikciją, o ji, žinia, su valdomaisiais bendrauja dekretuodama vienvališkus politinius sprendimus. Tai kelias iš bet kokios demokratijos.

Į tai jautriau reaguoja nacionalinės teisinės sistemos, mielai persiorientuodamos nuo proto į jėgą. Nacionalinė Lietuvos teisės sistema šiuo požiūriu gali pasiūlyti chrestomatinių pavyzdžių.

Kai panašūs procesai vyksta visoje liberalios demokratijos padangėje ir tautiniam stalinoidui net moraliniu pavyzdžiu nebegali priešpriešinti kokio nors tarptautinio idealo, ką daryti tiems, kurie gyvenimą vertina ne iš geopolitinių vyksmų aukštybių, o pagal kasdienio gyvenimo neteisybes ir neteisėtumus pakelti bandančio žmogaus kančią? Nes kartais atrodo, kad toliau jau tikrai nebėra kur.

Ką daryti? Nieko kita, tik asmeniškai atsakyti į aukščiausio lygio iššūkį. Šiandien toks iššūkis yra bandymas protą įveikti jėga. Žmogaus atsakymas į tai ir asmeniškai, ir bendruomeniškai yra vienas: nepalūžti ir nerezignuoti. Visų pirma pačiam. Nepasiduoti.

Antras svarbiausias darbas, kurio turi imtis nesutikusysis pasiduoti, yra bandymas suvokti, kas iš tiesų vyksta ir ką su juo nori padaryti vykdytojai - tie, kurie jėgą naudoja. Protavimas išvėdina baimės dvoką.

Lietuva savo vadovės atsakomybe ir be jokio visuomeninio rezonanso pritarė Europos Sąjungos (ES) perorganizavimui į federaciją. Vykdydamas euro įvedimo reikalavimus atitinkančią nacionalinių finansų politiką, Lietuvą nuo pat kadencijos pradžios į federaciją vedė ministras pirmininkas. Kas vyksta iš tiesų, visuomenė aiškiau pabandė suvokti nuo to momento, kai į jėgos pozicijas žingsnis po žingsnio stojo teisėtvarka.

Nieko keista: jėgos susidūrimas su protu būtent per teisėtvarką arčiausiai ir skaudžiausiai prieina prie kiekvieno žmogaus. Tendencijos ryškėjo ne pirma diena. Iki nacionalinio masto skandalo konfliktas iškilo su prezidento Rolando Pakso apkalta, mutavo per Vytauto Pociūno žūtį, dabar užstrigo vadinamosios Kauno pedofilijos bylos peripetijose.

Iki nacionalinio lygmens skandalų tie procesai pakilo todėl, kad buvo susiję su aukščiausiais visuomenės sluoksniais. Nė vienas iš procesų nėra baigtas. Visi jie vienaip ar kitaip griovė Lietuvos konstitucinius pamatus, sekino pasitikėjimą teisėtvarka ir teisėsauga, netgi pačia teise, o blogiausia - į visas puses plėtojo teisinį nihilizmą.

Bandymai išlaikyti tradiciškai susiklosčiusius valstybės galių centrus, korupcijos vienijamus, pritarti savo keliais žingsniuojančiai eurointegracijai, pagimdė keletą galingų gaujos logika besivadovaujančių neformalių susivienijimų, anonimiškai valdančių svarbiausius viešuosius asmenis.

Pastarieji įvykiai, susiję su dviejų aukšto rango pareigūnų, sėkmingai tyrusių slaptuosius galių centrų finansavimus, atleidimu, parodė, kad nuo juodojo pogrindžio nėra laisva ir Respublikos prezidentė. Priešingu atveju, kaip paaiškinti jos paramą buvusiam vidaus reikalų ministrui Raimudui Palaičiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo pakeitimą įvykdžiusiam ne pagal valstybės, o pagal gaujos teisių logiką?

FNTT vadovų pakeitimo "byloje" jau akivaizdžiai dominavo politinio sprendimo galia. Pedofilijos skandalo centre atsidūrusios mažametės mergaitės byloje dominavo gryna jėga. Jėga be jokios teisės, nebent su jos priedanga. Jėgą paremti teise dabar suskato "teisėtvarkos sistemos" vadai, ėmęsi procesų ne prieš ištakas, o prieš pasekmes.

Visuomenės gyvenime ateina momentai, kad didieji vyksmai nusileidžia iki itin akivaizdžių idealų ir konkretų teisingumą reprezentuojančių įvykių bei faktų. Ir kada žmonės jais gali remtis kaip akivaizdžiais netiesos ir neteisėtumo faktais, ką jiems daryti, jeigu įžūliai sakoma, kad yra visiškai kitaip. Netgi neargumentuojama, sakoma tiesiog direktyviškai, lieka tik klausyti.

Jeigu žmogus sau yra atsakęs, kad jis pasiduoti negali, problemos sprendimas vienintelis: pilietinis pasipriešinimas.

Viskas prasideda dėl vieno.

Vienas viską ir pradeda.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"