TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Išeivija reikalauja?

2010 07 24 0:00

Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad Lietuvos pilietybė asmenims, turintiems kitos valstybės pilietybę, tėra Konstitucijos leista išimtis, kuri negali būti masinė, kelia nesibaigiančias audras. Kitąsyk, kaip regis, populistines, dirbtines ir politines.

Daug dalykų dėl mūsų piliečių, kurie užsieniuose atsidūrė ne savo valia, o dėl sovietų okupacijos, ir ten jau turi palikuonių, ar kurie gimsta užsieny dabar kaip naujai išvykusių Lietuvos piliečių vaikai - seniai arba ir neseniai įstatymu sureguliuota. Klausimas keliamas dėl tų išvykusiųjų iš dabartinės nepriklausomos Lietuvos, kurie siekia ir gauna kitų pasirinktų šalių pilietybes žinodami, jog apsidžiaugę negalės turėti antrosios Lietuvos pilietybės. Kaip patvarkyti arba apeiti Konstituciją, kad vis dėlto galėtų?

Čia pirmiausia reikėtų išgerti šalto vandens ir liautis klaidinus, neva tokiais naujos pilietybės atvejais kažkas pripuolęs Lietuvos pilietybę "atima". Tai daro nebent įstatymas, o buvęs pilietis pats pasirinko kitą šalį iki pat jos pilietybės. Juk daugybė gyvena ir dirba kitur būdami Lietuvos piliečiais. O būdavo keistuolių, kurie karų išstumti ir nugyvenę amžių JAV nė neprašydavo ten pilietybės (niekas nesmerktų!), bet ligi mirties brangino kaip šventenybę lietuvišką pasą. Kitiems iš naujo jį suteikė Nepriklausoma Lietuva. Niekas niekam šiandien, juolab lietuviui, neuždraus gyventi ir dirbti Lietuvoje ir bet kur pasauly šiek tiek pasirūpinant Lietuva ir artimaisiais, kad ir kokią pilietybę tas naujai išvykęs lietuvis turėtų. Tad praktiškai telieka kelionių patogumas (vizos) ir mažutis procentas iš visų Lietuvos piliečių užsienyje, kurie balsuoja Lietuvos valdžios rinkimuose. Priėmę kitas pilietybes ir tie nebalsuotų. Jų pilietinio ryšio išlaikymui rūpinamasi keisti konstitucinę vienos pilietybės nuostatą. (Kada ir kodėl ji buvo referendumu priimta, derėtų aiškinti dar sykį.) Emocijas, be abejo, galima aštrinti arba raminti. Tačiau tai tikrai ne "trečdalis tautos", kuris būtinai dings, kad jų pačių apleistą vietą tėvynėje užimtų svetimtaučiai. Taip keistai, netikroviškai dėsto p. Regina Narušienė ("Lietuvos žinios", 2010 07 19), nors pati negrįžta netgi turėdama - taip manau - Lietuvos pasą. Kitas dalykas, kad įsivedus plačiai traktuojamą dvigubą pilietybę daug svetimtaučių iš užsienio (o dar jų politikams paskatinus) galėtų panorėti užimti čia, Lietuvoje, politinę vietą, lengviau susirinkti žemes ir net balsavimais iš tolo paveikti lietuviškų veršių valstybės kryptį. Pagalvokim ne apie šimtą, o apie šimtą tūkstančių Lietuvoj negyvenančių nelietuvių balsų. Perspektyvų daug. Kaimynai gal irgi mano, kad jų sienos neteisingai "pasislinko" gyventojams likus vietoje, tai ar norime dar Lietuvai rumuniškų-vengriškų problemų? "Lenko kortos" įstatymas taip pat turi politiškai neprotingų ir užgaulių mums neeuropietiškų nuostatų (pagal jį esame "Rytuose", nors nei Čekija su savo lenkais, nei Suomija, nei Mongolija nėra rytuose), tad tik nesusigundykime kokiais nors "lietuvio kortos" atsakais. Savo ruožtu Rusijos Dūmoje jau prieš metus buvo rengiamas "ruso kortos" (ukrainiečiams?) įstatymas, dosniai ir net prievarta dalyti pasai de facto užgrobtų Gruzijos regionų gyventojams; tad, kartoju, savo išmonėmis neįkliūkime į bet kurių analogijų ir precedentų pinkles. Lietuvos piliečiai pasirinko ir pasirenka, kad jie nori būti Lietuvos piliečiais.

Nei "gimusių Lietuvoje" protėvių, nei "lietuvių kilmės" kriterijai (į pastarąjį, ko gera, vėl užgauliai nepatektų Lietuvos totorius arba žydas) negelbės nuo problemų, jei tikimės taip formaliai pagausinti pasų turėtojų skaičių. Gal ir naivių balsuotojų. Žadi antrą pilietybę - geras! Verčiau gausinkime tų, kurie tvirtai jaučiasi ar bent kiek tebesijaučia širdyse lietuviais ir nori Lietuvai gero, neateidami reikalauti gėrybių sau. Išties, to dar niekad nebuvo. Užsienio lietuviai vis reikalaudavo - ir gražiai, ir efektyviai - iš savų vyriausybių, kad neleistų Lietuvos skriausti, rūpinosi jai padėti. Būtų gerai, kad vyresnioji išeivijos karta dabar taip auklėtų jaunesniąją. Tegu reikalauja išnaikinti Lietuvoje korupciją ir ginti Baltijos jūrą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"