TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Iškalbingas stulpelis

2016 08 20 6:00

Daugelyje diskusijų apie Lietuvos ir Lenkijos, lietuvių ir lenkų santykius galima išgirsti, kad abi tautos yra viena į kitą panašios. Dažniausiai apie tai kalbama teigiamame kontekste. Esą tiek lietuviai, tiek lenkai yra krikščionys, konservatyvūs, gerbiantys tradicijas, patriotiški ir t. t. Tačiau pirmadienį, rugpjūčio 15-ąją, Lietuvos lenkų sąjunga (LLS) parodė, kad lietuviai ir lenkai (konkrečiau Lietuvos lenkai) ir neigiamame kontekste gali būti panašūs vieni į kitus.

Lenkai rugpjūčio 15 dieną švenčia ne tik Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmes. Tai taip pat yra ir Lenkijos kariuomenės diena, skirta Lenkijos pergalei prieš bolševikus 1920 metais prie Varšuvos paminėti. Lietuvoje šios dienos minėjimo iškilmes paprastai organizuoja LLS. Tradiciškai jos vyksta prie Józefo Piłsudskio širdies kapo ir jo gimtinėje Zulave. Ten LLS, tęsdama tarpukariu prasidėjusią tradiciją, yra sukūrusi savotišką Lietuvos lenkų tautos atminties parką. Ten yra ne tik paminklai J. Piłsudskiui, bet ir kitoms Lenkijos istorijoje reikšmingoms asmenybėms bei įvykiams atminti. Dažniausiai tai yra stulpeliai su šalia pasodintais ąžuolais.

Praėjusį pirmadienį LLS atidengė tokį stulpelį Romanui Dmowskiui. Jis 1918 metais smarkiai prisidėjo prie Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo savo diplomatiniu darbu Versalyje. Tačiau į istoriją R. Dmowskis labiau įėjo ir yra žinomas kaip lenkiškojo nacionalizmo, nacionalinės demokratijos, dar žinomos kaip „endecja“, ideologas ir kūrėjas. Labai glaustai pristatant šias idėjas, reikia išskirti, kad R. Dmowskis, viena vertus, palaikė dar didesnės nei tarpukariu Lenkijos sukūrimą, į kurią įeitų ir dalis Latvijos, Lietuva, Baltarusija bei nemaža dalis Ukrainos. Kartu jis manė, kad Lenkija turi būti išskirtinai lenkiška ir katalikiška. Jis nepripažino jokių tautinių mažumų kultūrinių, ekonominių ir politinių teisių. Maža to, R. Dmowskis neigė ukrainiečių, baltarusių ir lietuvių tautų egzistavimą bei teigė, kad tai yra vokiečių sukurti dirbtiniai dariniai, kurie turi būti polonizuoti. Pagrindiniu Lenkijos priešu R. Dmowskis laikė Vokietiją, o į Rusiją žvelgė kaip į mažesnį blogį, su kuriuo galima susitarti dalijantis ukrainiečių ir baltarusių žemes. Be to, R. Dmowskis buvo ir aršus antisemitas.

Štai tokį veikėją nusprendė pagerbti LLS. Nors ant stulpelio parašyta, kad jis yra skirtas R. Dmowskio indėliui į Lenkijos nepriklausomybės atkūrimą 1918 metais atminti, atskirti šį darbą nuo R. Dmowskio idėjinės ir politinės veiklos tarpukario Lenkijoje yra praktiškai neįmanoma. Todėl šio mažo stulpelio atidengimas iškelia keletą nemalonių dalykų.

Pirma, stulpelio R. Dmowskiui atidengimas rodo, kokia nenuosekli, neapgalvota ir eklektiška yra LLS istorijos politika (jei ji iš viso egzistuoja). R. Dmowskis ir J. Piłsudskis buvo mirtini priešai, kurie vienas kito nuoširdžiai nekentė ir nesutarė dėl visų esminių Lenkijos politinio gyvenimo klausimų. Todėl paminklas R. Dmowskiui Zulave, J. Piłsudskio gimtinėje, yra visiškas absurdas. Neaišku, ką galvojo LLS priimdama tokį sprendimą. Nors pati LLS teigia, kad ji taip simboliškai sutaiko šiuos du priešininkus, tačiau greičiausiai buvo vadovaujamasi sekliu mąstymu, kad „jis buvo didis lenkas“, o likusieji niuansai buvo nurašyti kaip nesvarbūs.

Antra, šis veiksmas siunčia labai neigiamą signalą Lietuvai ir Vilniaus krašte gyvenančioms kitoms tautinėms grupėms. LLS, kuri pati dažnai skundžiasi lietuvių netolerancija, ksenofobija ir lenkų mažumos kultūrinių teisių neužtikrinimu, pagerbė (o tai reiškia, kad pritaria jo idėjoms) aršų lenkų nacionalistą, ksenofobą, neigusį tautinių mažumų politines ir kultūrines teises. Tai tik dar labiau sustiprins lietuvių nacionalistų kuriamą įvaizdį, kad Lietuvos lenkai nekenčia Lietuvos, kels lietuvių įtarumą lenkų atžvilgiu, nenorą nusileisti dėl Lietuvos lenkų keliamų klausimų (pavardžių, lentelių ir t. t.) bei padidins etninę įtampą Vilniaus krašte.

Tačiau liūdniausia yra tai, kad LLS, priėmusi sprendimą atminti Zulave R. Dmowskį, greičiausiai net nesusimąstė, kaip į tai reaguos lietuviai ir kitos Vilniaus krašto tautinės grupės. Viena vertus, LLS laikosi prielaidos, kad lietuvių neapykanta lenkams yra toks pat pastovus gyvenimo faktas, kaip ir tai, kad saulė teka rytuose ir leidžiasi vakaruose.

Kita vertus, pati LLS, matyt, nėra iki galo įsisąmoninusi, kad lenkai nėra vienintelė tautinė grupė Vilniaus krašte. Tačiau jei LLS iš tiesų nori, kad lenkai būtų Lietuvoje gerbiama tautinė grupė, turinti visas kultūrines teises, ji turės ne tik reikalauti, kad lietuviai atsižvelgtų į daugiakultūrę Lietuvos istoriją ir atitinkamai koreguotų savo istorinį pasakojimą. Taip turės elgtis ir Lietuvos lenkai, kad jų istorinis pasakojimas galėtų įsikomponuoti į bendrą, visoms tautinėms grupėms priimtiną Lietuvos istorijos pasakojimą. Dėl to Vilniaus krašte negali ir neturi būti vietos nei R. Dmowskiui, nei visai „endecjos“ ideologijai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"