TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Įskundimas, apvainikuotas ordinu

2011 11 03 9:35

Įvykių sutapimas kartais sukelia labai netikėtą efektą. Baigiantis vasarai, kaip perkūnas iš giedro dangaus nuskambėjo žinia: Lietuvos teisingumo ministerija padėjo Aleksandro Lukašenkos režimui įkalinti baltarusių disidentą Alesį Beliackį. Šis žmogaus teisių gynėjas su jo vadovaujama nevyriausybine organizacija "Viasna" jau seniai siutino Baltarusijos valdžią, tačiau susidoroti vis nebuvo tinkamo preteksto. Jį surasti padėjo Vilnius.

Paprašyta Minsko, mūsų Teisingumo ministerija, net pasitelkusi teismą, skubiai išsireikalavo iš dviejų Lietuvos bankų konfidencialius A.Beliackio duomenis ir perdavė juos režimui. Tarp tų duomenų, kaip to ir buvo tikimasi, figūravo slapta Vakarų šalių finansinė parama, skiriama kalinamų Baltarusijos kitaminčių šeimoms šelpti bei advokatams samdyti. Išvada Minske buvo padaryta nedelsiant: A.Beliackis - nusikaltėlis, nes gavo pajamų, nuo kurių nesumokėjo mokesčių savo valstybei.

Nors tuo sunku patikėti, su savo pavaldiniais pasodinęs žmogaus teisių gynėją, laisvės ir demokratijos principus deklaruojančios Lietuvos teisingumo ministras iš balos pakilo sausas. Tai - akivaizdus patvirtinimas, kad ši operacija ir Vilniuje turėjo itin tvirtą bei patikimą užnugarį.

Bet čia ministrą pasivijo antrasis įvykis.

Neseniai Teisingumo ministerija išplatino pranešimą, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas įteikė ministrui Remigijui Šimašiui ordino "Už nuopelnus" Komandoro kryžių. Kaip manot, už ką? Už ministro pastangas, įdėtas tam, kad Europoje nebūtų pamiršti totalitarinių režimų nusikaltimai.

Verčiau jau apie tai nebūtų pranešę.

Po to, ką R.Šimašius nuveikė diktatoriaus A.Lukašenkos labui, pats ministro siejimas su kovotojais prieš režimus, jau nekalbant apie ordiną, gali drąsiai pretenduoti į dar vieną apdovanojimą - kitų metų Antinobelio taikos premiją, dar vadinamą Šnobeliu. Taigi pagalvokite, įskųsti kovotoją su režimu ir po to per vengrų 1956 metų sukilimo metines (!) nuvykti į Budapeštą ir gauti ordiną už nepakantumą režimų nusikaltimams - čia jau tikrai ne vien Lietuvos masto absurdas.

Bet yra ir kita medalio pusė, tik ji nesiskiria nuo pirmosios. Tuo metu, kai ministras R.Šimašius dėjo pastangas, kad soti ir konformistiška Europa nepamirštų totalitarinių režimų nusikaltimų, toje pačioje Baltarusijoje prie jau pradingusių ar įtartinomis aplinkybėmis nusižudžiusių režimo priešininkų prisidėdavo vis naujos pavardės. Paskutinį sykį tai nutiko visai neseniai, prieš prezidento rinkimus, kai neva prieš save pakėlė ranką vieno iš kandidatų bendražygis, Baltarusijos opozicinio interneto leidinio "Chartija-97" steigėjas ir vadovas Olegas Bebeninas.

Bet to juodojo sąrašo mūsų teisingumo ministras, aktyviai besiangažuojantis Europoje kaip kovotojas su režimų nusikaltimais, kažkodėl niekam nebando priminti - čia jis elgiasi kaip tas operatyviąją atmintį praradęs senolis, kuris neįstengia prisiminti, kas buvo vakar, bet užtat sugeba iki smulkmenų nupasakoti visa, kas nutiko prieš pusę šimtmečio. Matyt, kovoti su Stalino šmėkla ministrui yra parankiau, negu atmerkti akis į tai, kas dedasi šiandien ir vos kelios valandos kelio nuo Vilniaus.

Atmerksi akis - dar nepataikysi į taktą su dabartiniu mūsų valstybės kursu ir liksi be portfelio. Štai ir visa paslaptis, kuri, beje, atskleidžia ir dar vieną A.Beliackio išdavimo motyvą.

Tačiau šitoks dvilypumas - to paties totalitarizmo, su kuriuo neva kovojama, recidyvas. Kaip čia neprisiminsi ir dar vieno mūsų teisingumo ministro, kuris įsigudrino vadovauti šiai ministerijai ir tuomet, kai į kalėjimus buvo grūdami garsūs lietuvių disidentai, ir jau

nepriklausomybės laikais. Maža to, kitaminčių procesai šiam žymiam teisingumo veikėjui nesutrukdė vėliau tapti dar ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju. Ir tai - ne George'as Orwellas, o mūsų tikrovė. Tad R.Šimašius tik deramai tęsia neprilygstamas mūsų Teisingumo ministerijos tradicijas. Džiaukimės bent tuo, kad šalia A.Beliackio dar nėra lietuviškų pavardžių.

Bet dėl šio ministro vis tiek labai gaila. Jis griauna viltį, kad praeities nesuvaržytas jaunimas, atėjęs į valdžią, elgsis kitaip. Tradicija ir sistema, pasirodo, yra stipresnės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"