Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

Išminties mokytoja

 
2017 06 03 8:00

Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: 

„Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu.“ Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos.“

Iš Evangelijos pagal Joną

Septintą sekmadienį po Jėzaus Prisikėlimo šventės – Velykų – Bažnyčia švenčia Sekmines – Šventosios Dvasios atsiuntimą. Iki žengimo į dangų dienos Jėzus sakė mokiniams, kad nepaliks jų vienų, nes Dievas Tėvas atsiųs jiems globėją – Šventąją Dvasią, kuri tęs išganymo darbą. Kristus kalbėjo: „Globėja – Šventoji Dvasia, kurią mano vardu Tėvas atsiųs, – išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs.“

Nešti ir skelbti pasauliui viltingą žinią apie išganymą Jėzus patiki savo mokiniams. Dabar jie, susibūrę į Bažnyčią, tęs Dievo Sūnaus darbus, o Šventoji Dvasia pagelbės jiems šią misiją tinkamai atlikti. Sekminių dieną ir vėliau ji priminė mokiniams įvykius, kuriuose dalyvavo, Išganytojo mokymą, kurį girdėjo, ir leido pažinti jų prasmę.

Matome, kokie dideli įvyko jų mąstymo ir elgesio pokyčiai. Iki Kristaus prisikėlimo jie savaip įsivaizdavo Mesijo veiklą – kaip politinius ir ekonominius pokyčius tautos gyvenime, po tragiškos jo mirties ant kryžiaus buvo sutrikę ir sugniuždyti, o apšviesti Šventosios Dvasios daug ką suprato naujai ir suvokė didžiąją prasmę.

Kristaus tragiška mirtis mokiniams jau nebuvo pralaimėjimo ir vilčių žlugimo ženklas, ji tapo pergalės prieš blogį ir nuodėmę įvykiu, o prisikėlimas iš vienos tautos išvadavimo lūkesčių virto žmogaus ir visos žmonijos išlaisvinimu, išvedimu iš blogio tamsos ir dvasinės mirties į gėrį, tiesą bei visavertį Dievo vaikų gyvenimą. Išsipildė Mokytojo žodžiai, kad Šventoji Dvasia „viską primins ir paaiškins“.

Šiandien krikščioniui ji taip pat primena ir paaiškina Dievo žodžius bei darbus pasaulio istorijoje, gaivina ir stiprina tikėjimo atmintį. Ji padeda skaityti „laiko ženklus“, nūdienos įvykius Dievo tiesos šviesoje, juos suprasti ir tinkamai atsiliepti. Dažnai kasdienybės iššūkiai, greitai kintantis gyvenimas ir kylančios problemos kelia nerimą, baugina, žeidžia ir uždaro bejėgiškumo kambaryje. Tada jame suskamba neaišku kaip įžengusio Išganytojo žodžiai: „Ramybė jums.“

Šis palinkėjimas nėra tik skambus, padrąsinantis šūkis. Šiais žodžiais suteikiama dvasios negalias gydanti, sutvirtinanti malonė. Jais Kristus išgydė pirmųjų mokinių nežinios ir baimės žaizdas, kai slėpėsi kambaryje durims „dėl žydų baimės esant užrakintoms“.

Kaip tada, taip ir dabar Jis pašalina mūsų baimes, sutvirtina ir, įkvėptus Šventosios Dvasios, siunčia kurti šį pasaulį, skleisti jame gėrį, liudyti tiesą apie Dievą ir žmogų: „Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu. Imkite Šventąją Dvasią.“ Gavę šią svarbią dovaną apaštalai drąsiai atvėrė duris į pasaulį ir pasklido jame skelbti Evangeliją. Tie paprasti ir silpni žmonės, dar neseniai drebėję dėl galimų represijų, su ypatinga įtaigos galia skelbė Jėzų Kristų ir ramia širdimi priėmė tikėjimo kankinių mirtį.

Kas nuoširdžiai atveria jai savo protą ir širdį, gyvenimo kelionėje jau nėra vienišas. Dievo Dvasia jį lydi – pamoko, pataria, užklupus sunkumams paremia ar paguodžia, ir nesvarbu, kokia už lango politinė sistema, valdžia ar visuomenės nuostatos.

Jo žmogiškas silpnumas ir netobulumas pakeičiami į Dievo vaikų galią pakelti gyvenimo iššūkius, o dvasia išlieka rami ir džiugi net per sunkius išbandymus. Apaštalas Paulius Romos krikščionims rašė: „Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui.“

Esminius asmenybės pokyčius lemia Šventosios Dvasios dovanos, kurių svarbiausios yra išmintis, supratimas, patarimas, tvirtumas, žinojimas, maldingumas, pagarbi Dievo baimė. Šiandien ypač aktualios – išmintis ir tvirtumas. Išmintis leidžia protui įvairiausiomis aplinkybėmis pažinti, kas yra tikrasis gėris, ir pasirinkti geriausias priemones šiam gėriui pasiekti.

Visos Šventosios Dvasios dovanos tobulina asmenybę ir yra labai svarbios bei reikalingos. Juk gerovė, kurios taip trokšta visuomenė, pirmiausia prasideda kiekviename žmoguje.

Pagal šv. Tomą Akvinietį išmintingumas – tai „teisinga veikimo taisyklė“. Visais laikais daug buvo ir yra gudrių žmonių, bet mažai išmintingų. Gudrieji moka prisitaikyti prie aplinkybių, siekti asmeninės ar grupės draugų naudos, manipuliuoti kitais žmonėmis.

Ypač palankią terpę veikti jie randa politikoje ar versle. Tačiau gudrieji neturi tvirtų vertybių, o jų kuriama gerovė – trumpalaikė. Išmintingieji pirmiausia vadovaujasi tiesa, teisingumu ir dorove. Jie mato plačiau ir stengiasi kurti tvarų bendrąjį gėrį. Tvirtumo dovana pagelbsti laikytis teisingų gyvenimo principų, juos įtvirtinti visuomenėje, o reikalui esant – ir ginti.

Visos Šventosios Dvasios dovanos tobulina asmenybę ir yra labai svarbios bei reikalingos. Juk gerovė, kurios taip trokšta visuomenė, pirmiausia prasideda kiekviename žmoguje.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"