TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Iššūkiai Lietuvai po rinkimų Lenkijoje

2015 10 30 6:00

Partija „Įstatymas ir teisingumas“ (ĮT) Lenkijos Seime turės daugumą ir galės viena formuoti vyriausybę. Dabar ĮT turi daugumą Senate, jos atstovas yra prezidentas, tad esama teorinės grėsmės dėl valdžios sutelkimo vienos partijos rankose, Lenkijos Konstitucijos galimo keitimo ir prezidento galių stiprinimo. Ar taip bus – dar sunku spėti.

Žvelgiant į Lenkijos rinkimų rezultatus iš Lietuvos, kyla du pagrindiniai klausimai. Pirmas – ar tai viltingas ženklas Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams prieš kitąmet vyksiančius Lietuvos Seimo rinkimus. Antras – kaip dabar klostysis Lietuvos ir Lenkijos santykiai?

Kad dešiniosios jėgos daugelyje Europos valstybių grįžta į valdžią ir tampa vis reikšmingesnės politiniame gyvenime, matyti jau kurį laiką. Tačiau reikia pabrėžti, kad dešinė dešinei nelygi ir kad ten, kur dešiniosios partijos išlaikė valdžią, joms ant kulnų lipa dar dešinesnės jėgos. Ryškiausi pavyzdžiai – Jungtinė Karalystė ir Vokietija, tačiau verta paminėti ir Švediją bei Suomiją, kurios tradiciškai yra socialdemokratinės valstybės.

Kalbėdami apie ĮT pergalę, daugelis apžvalgininkų pažymi, kad per politinę kampaniją buvo stipriai akcentuojami socialiniai klausimai – pensinis amžius, išmokos šeimoms ir t. t. Tačiau abejotina, kad tiek daug rinkėjų galėjo „užkibti“ ant tokių pažadų. Norėtųsi atkreipti dėmesį į tam tikrą ĮT specifiką. Kad ir ką ji žadėtų socialiniame-ekonominiame fronte ir kokius lyderius statytų į priekį, visi sutinka, jog realus ĮT lyderis yra Jaroslawas Kaczynskis, o pati partija asocijuojasi su jo asmenybe ir principingu požiūriu į tokias vertybes kaip garbė, tautinis orumas, Lenkijos interesų gynimas tarptautinėje politikoje, katalikybė. Dėl šio principingumo nemažai apžvalgininkų baiminasi ĮT dėl esą galimo radikalumo, nacionalizmo, nesukalbamumo.

Būtent į tai turėtų atkreipti dėmesį Lietuvos politinė dešinė. Šiuo metu ji labiau linkusi akcentuoti investicijų, BVP augimą ar smukimą, Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir visiškai pamiršta, kad žmogus ne vien duona gyvas. Net nenorima matyti grėsmingo gyventojų skaičiaus mažėjimo. O juk visiems akivaizdu, kad nuotaikos visuomenėje yra palyginti niūrios, po euro įvedimo kainos ūgtelėjo, ir kalbos apie BVP augimą, energetinę nepriklausomybę ir Lietuvos konkurencingumą paprastų žmonių visai nebejaudina, gal net ima erzinti.

ĮT rinkimus laimėjo beveik visose vaivadijose. Lietuvos dešiniosios jėgos koncentruojasi į didmiesčius. Taip pamirštamas regioninis lygmuo, kuris yra valstybės ir tautos stiprybės pagrindas. Tad mūsų dešiniosios jėgos elgiasi priešingai, nei veikė Lenkijos ĮT. Žiūrint į Lietuvos dešinę labiau matyti jaunatviškas veržlumas ir maksimalizmas, nors senstančiai visuomenei labiau reikia ne naujų idėjų, o elementarios ramybės, paguodos ir vilties, kad tauta išliks. To nepasiūlius, tikėtis pakartoti Lenkijos dešiniųjų sėkmę būtų naivu. Lietuvos dešinieji turėtų iš naujo atrasti sena.

Kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, didesnių pokyčių ar juolab pablogėjimo neturėtų būti. Tai nereiškia, kad Lenkijos interesų Lietuvoje staiga nebeliko. Priešingai – spaudimas net gali padidėti, tačiau jis tikrai nebus toks, koks buvo. Žinant, kad naujoji Lenkijos valdžia labai akcentuos užsienio ir saugumo politiką, bandys stiprinti ir konsoliduoti Vidurio ir Rytų Europos regioną, Lietuva jai čia bus paranki ir reikalinga. Todėl atvirai pyktis ir konfliktuoti bus vengiama. Tačiau reikėtų neužmiršti prezidento Andrzejaus Dudos teiginio apie poreikį atkurti „Lenkijos poveikio instrumentus Lietuvos valdžios sprendimams“. Ši frazė yra kodas, kaip Lenkija sieks savo tikslų Lietuvoje. Todėl socialdemokratų lyderių su Gediminu Kirkilu priešakyje svarstymai, kad įvykdžius keliamus reikalavimus santykiai taps labai geri, atrodo naivūs.

Norisi priminti, kad panašiai buvo žadama, prieš leidžiant įsteigti Balstogės universiteto filialą Vilniuje ar kai pusvelčiui buvo parduoti buvę Pacų rūmai prie Vilniaus universiteto. Sutapimas čia ar ne, bet abu šie dalykai įvyko socialdemokratų kadencijai einant į pabaigą, kai mažumos Vyriausybei vadovavo tas pats G. Kirkilas. Žinant, kad Lenkija dažnai mėgsta lyginti tautinių mažumų teisės, verta prisiminti, kad šią savaitę A. Duda vetavo pataisą, leidžiančią tautinių mažumų kalbą vartoti apskričių institucijose. Šiuo metu galioja leidimas tautinių mažumų kalbą vartoti tik valsčių lygmeniu. Taigi, LLRA reikalavimų arsenalas dar nėra išsemtas...

Apie pragmatišką Lenkijos požiūrį į lietuvių ir lenkų santykius liudija Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio apsilankymas ĮT štabe Varšuvoje balsų skaičiavimo naktį. Neseniai V. Tomaševskis iš Lenkijos užsienio reikalų ministro Grzegorzo Schetynos gavo piniginį čekį, kaip paramą Lietuvos lenkų mokykloms. V. Tomaševskis Lenkijai yra reikalingas, Lenkija juo naudojasi kaip instrumentu savo interesams siekti. Naivu būtų manyti, kad Lenkijos politinis elitas nežino, ką V. Tomaševskis daro Lietuvoje ir kad tai nelabai siejasi su Lenkijos strateginėmis vertybėmis. Visa tai rodo, jog Lietuvoje „politinis romantizmas“ yra tiek suvešėjęs ir situacija tampa tokia iškreipta, kad kai kam jokių nepatogumų nekelia V. Tomaševskio susitikimai su „Pervyj Baltijskij kanal“ atstovais. Beje, Lenkijos žiniasklaidoje šie faktai buvo ignoruojami.

Čia kyla klausimas – kiek kartų Lietuva gali lipti ant to paties grėblio? Regis, kai kam į lietuvių ir lenkų santykius geriau žiūrėti pro rožinius akinius, nei priimti realybę tokią, kokia ji yra. Matyt, kai kam ta realybė yra tiesiog per sunki. Deja, realybė niekur nedingsta, ir anksčiau ar vėliau ji mus pasivys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"