TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Iššūkis - atkurti pasitikėjimą valstybe

2012 03 13 6:10

Į Antikorupcijos komisijos diskreditavimo kampaniją šeštadienį įsitraukė ir Raimundas Palaitis: "Mano supratimu, komisija užsiima ne savo reikalu." Pavymui savo partinio patrono ir liberalcentristų lyderio Algio Čapliko žodinės tirados (oponentus išvadino "puspročiais", "ligotais žmonėmis", "cirko artistais") savo kuklų akmenėlį į Seimo įgaliotos institucijos darželį paleido ir vidaus reikalų ministras. Parodyta, kad liberalcentristai užima aklos gynybos poziciją, siunčia pranešimą prezidentei ir duoda suprasti, kad kausis iki "paskutinio šovinio".

Ėmiau sukti galvą, ką apie šią besiklostančią politinę padėtį parašyti. Staiga, netikėtai sau pačiam, tarp senų tekstų atradau 2008 metų spalio 29 dieną per "Laisvosios bangos" radiją skaitytą komentarą. Man pasirodė, kad tekstas nėra praradęs aktualumo, o laiko perspektyva tik išryškino valdančiosios koalicijos sąveikavimo aspektus, kurie tuojau po 2008 metų Seimo rinkimų atrodė galbūt vien nujaučiami, dabar tapo jau aiškiai matomi. Beveik ketverių metų perspektyva, mano galva, leidžia skvarbiau pažvelgti ir į šiandienos politinę situaciją. Štai ką anuomet kalbėjau per radiją:

"Rinkimų laimėtojai - Tėvynės sąjunga, "prisikėlimininkai" ir abi liberalų partijos - pirmadienį (2008-10-27) pasirašė susitarimą "dėl koalicinės Vyriausybės programos ir valdančiosios koalicijos sudarymo". Šiandien prasideda derybos.

Kaip sulydyti į koalicinės Vyriausybės programą beveik trijų šimtų puslapių dalykiškai parengtą studiją, su kuria Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) laimėjo rinkimus, su "prisikėlimininkų" tam tikra dešimties Dievo įsakymų, švelniai tariant, "laisva interpretacija", klausimas, tiesą sakant, ne iš lengvųjų. Jis bus dar keblesnis, kai šį "vandens ir aliejaus" mišinį bus bandoma suplakti dar ir su liberalų programinėmis nuostatomis, kurios iš esmės yra himnas stambiajam kapitalui.

Panagrinėjus šios kadencijos Seimo frakcijų balsavimų rezultatus svarbiais visuomenei klausimais, nesunku pastebėti vieną paradoksą. Balsavimai, pavyzdžiui, dėl Valstybės saugumo departamentą (VSD) liečiančių išvadų, dėl šeimos politikos koncepcijos, "Leo LT" kūrimo, Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo, Gamtinių dujų įstatymo pataisų, kariuomenės restruktūrizavimo ir šauktinių atsisakymo ir t. t., rodo, kad su TS-LKD pozicija šiais ir panašiais klausimais sutapdavo "Tvarkos ir teisingumo" frakcijos pozicija, bet ne Liberalų sąjūdžio ir juo labiau - ne Liberalų ir centro sąjungos, kuri iš esmės tik asistavo valdančiosios koalicijos vedliams socialdemokratams.

Tačiau prezidento Rolando Pakso atstatydinimo byla, kurioje Andriaus Kubiliaus vaidmuo nebuvo eilinis (garsusis pareiškimas "arba jis, arba Lietuva"), atsako į klausimą, kodėl konservatorių-krikščionių demokratų bei "Tvarkos ir teisingumo" partijų koalicija kol kas yra, galima sakyti, neįmanoma. Personalinio antagonizmo ir vieni kitų demonizavimo mastai pasiekti tokie, kad taip paprastai sėsti prie derybų stalo, be abipusių reputacijos nuostolių, šiuo metu turbūt niekaip neišeitų.

Pasirašyti keturių partijų susitarimą dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, be abejo, yra kur kas lengviau, negu suformuoti patvarią ir darbingą koalicinę Vyriausybę. Gerai, kad toks susitarimas ilgai nedelsus buvo pasirašytas, tačiau išbandymai rinkimų laimėtojams dar tik prasideda. Susitarti jiems lengva nebus. Ir ne vien dėl programinių skirtumų.

Visų pirma dera neužmiršti, kad naujoji Vyriausybė bus formuojama milžiniško visuomenės nusivylimo politika ir politikais atmosferoje. Rinkėjų aktyvumas šiuose Seimo rinkimuose buvo be galo žemas, o antrajame rinkimų rate - tiesiog skandalingas: vos 1 iš 3 piliečių teikėsi ateiti balsuoti. Tai akivaizdi valstybės biurokratizacijos ir susvetimėjimo savo piliečiams pasekmė: lietuviai nesijaučia savo valstybės šeimininkais. Taigi ir naujajai Vyriausybei mandatą bus suteikę tik vos daugiau nei trečdalis Lietuvos piliečių. Tai vienas žemiausių, jeigu ne pats žemiausias, pasitikėjimo rodiklis Europoje. Ir jis prastai charakterizuoja Lietuvą. Ne tik savo pačios piliečių, bet ir Europos Sąjungos bei pasaulio demokratinių partnerių akyse. Juk visiems akivaizdu: demokratija Lietuvoje - raiša.

Valstybės kūrimo kryptis, pradėta 1992-aisiais ir orientuota ne į politinės bendruomenės, bet į valstybės struktūrų stiprinimą, valdininkijos galių didinimą, oligarchinių apetitų skatinimą (taip elgėsi, deja, tiek anksčiau valdę kairieji, tiek dešinieji), šiandien jau leidžia pažinti šių pastangų vaisius. Yra valstybė, yra struktūros, yra valdininkai, bet žmonėms jų nelabai reikia. Jie užimti ne tuo, kas domina šios valstybės piliečius.

Per aštuoniolika nepriklausomybės metų keitėsi Seimai. Keitėsi valdančiosios partijos, keitėsi politikų veidai. Tik nesikeitė svarbiausia - žmogaus savijauta. Paprastas Lietuvos pilietis savo tėvynėje jaučiasi vis labiau svetimas. Paliktas vienas prieš biurokratinį gelžbetonį, monopolistų savivalę, administracinius resursus ir prievartos mechanizmus naudojančias, tačiau elementaraus žmogiškumo ir socialinio teisingumo stokojančias valstybės galias. Valstybė - ne jo. Ir žmonės tai jaučia.

Todėl pirmutinis iššūkis Vyriausybei - atkurti pasitikėjimą valstybe. Piliečiai turi nedelsiant pajusti, kad Vyriausybė kalba ne "Leo LT", ne "Maximos", ne "Rubicon" balsu, bet veikia Lietuvos žmonių interesais ir jų įgaliojimais. Permainas žadantieji turi nedelsiant parodyti, kad tos permainos palies ne tik pačius rinkimų laimėtojus (kaip tai atsitiko su "nusipelniusiais gyventi geriau"), bet pirmiausia paprastų piliečių gyvenimą.

Ar naujoji Vyriausybė bus pasirengusi atsigręžti į žmogų - paaiškės labai greitai. Atsakymai arba neatsakymai į esminius klausimus - dėl Vytauto Pociūno žūties ir jo pomirtinio šmeižimo, "aktyvaus, problemas kuriančio" VSD (saugumo lyderio žodžiai) ir jo tapsmo praktiškai nekontroliuojama institucija valstybėje, pagaliau dėl "Leo LT" užtamsintų peripetijų ir užkulisinių sandorių - parodys, ar naujoji Vyriausybė yra piliečių pusėje, ar verta jų pasitikėjimo ir palaikymo. O to dar labai prireiks artėjant ūkiniam sunkmečiui ar net ekonominiam sukrėtimui.

Vis dėlto vilties, manau, šiek tiek yra. A.Kubilius, pamenu, dalyvavo V.Pociūno atminimui skirtoje vigilijoje S.Daukanto aikštėje vasarą, kai ten neišdrįso ateiti kiti. Tikėkimės, kad tai buvo nuoširdus pagarbos velioniui ir įsipareigojimo tiesai liudijimas, ne politinė reklama.

O tyla deramu laiku - iškalbingesnė už prakalbas."

Alea iacta est! Burtas mestas! Ši frazė priklauso Gajui Svetonijui Trankvilui, romėnų istorikui ir biografui, pagarsėjusiam veikalu "Cezarių gyvenimas" (lot. De vita Caesarum). Taip esą pasakęs Julijus Cezaris 49 m. pr. Kr. sausio 10 dieną, kai jo vadovaujama armija perėjo Rubikono upelį Šiaurės Italijoje ir pradėjo ilgai trukusį pilietinį karą prieš Pompėją ir optimatus.

Prezidentė irgi "metė burtą". Ką darys Seimas?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"