TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Įstatymo raidė ir tauta

2010 06 05 0:00

Praėjusį antradienį Seime vėl užvirė aistros dėl Pilietybės įstatymo. Dar Valdo Adamkaus prezidentūros parengtame projekte buvo nustatyta griežta riba, kad dvigubą pilietybę galėtų išlaikyti tik pasitraukusieji iš Lietuvos iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11 dieną ir jų palikuonys. Suprantama, toks siauras traktavimas kelia nemažai aistrų.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Tačiau problemos bei diskusijos dėl dvigubos pilietybės įsiplieskė tada, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais Konstitucijai.

Taip uzurpavęs sprendimo galias, KT įstūmė tautą į baisų supriešinimą. Atsidūrėme situacijoje, kai teisingumo mantijos vėl pakilo virš tautos. Juk vadovaujantis tokia logika išeina, kad čia likę lietuviai yra geri, o tie, kurie yra išvyti ekonominės prievartos iš Lietuvos ir tapę lojalūs juos priglaudusiai šaliai, virto blogais. Vėl esame rūšiuojami į "mus" ir "juos", ištikimus ir išdavikus, herojus ir ištižėlius, drąsius ir bailius.

Dar niekingiau, kad mums šventa data, Kovo 11-oji, kuri išreiškia vieningą Tautos valią, jos troškimą būti Lietuva, Seimo "išminčių" yra paversta įstatymine siena, užkardu, dalijančiu tautos kūną. Tokia takoskyra savotiškai idealizuoja pasitraukusiuosius iki Kovo 11-osios, nors ir tuomet nemenka dalis lietuvių emigruodavo ne dėl žodžio ir minties laisvės suvaržymų, bet neapsikentę žeminančių buities sąlygų. Kuo šie žmonės yra pranašesni už nūdienos ekonominius emigrantus?

Visi šie svarstymai ir diskusijos tikram Lietuvos patriotui turėtų kelti skaudžius jausmus. Juk pagal teisines ekvilibristikas išeina, kad lietuvis nelygu lietuviui. Todėl tūkstantį kartų teisi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Regina Narušienė, internetiniame dienraštyje "Bernardinai" teigusi: "Šiandien pagrindinis klausimas Seime yra šis: "Iš kokio Lietuvoje gimusio Lietuvos piliečio atimsime Lietuvos Respublikos pilietybę?" Kitaip tariant, nesvarstomas Lietuvos pilietybės suteikimas svetimos tautos piliečiui, o sprendžiame, iš ko norime atimti prigimtinę teisę, garantuotą Lietuvos Konstitucijos."

Tokie svarstymai atskleidžia, kokioje gėdingoje padėtyje esame atsidūrę. Šalies politinis ir teisinis elitas, paskendęs smulkmenose ir niuansuose, panėšėja į ubagą, iš savo terbos mėtantį lauk bandeles, kurios jam atrodo padžiūvusios, nors skrandis gurgia. Tik didelės tautos gali sau leisti prabangą švaistytis žmonėmis atimdamos pilietybę iš tų, kurie tampa lojalūs kitai šaliai, ir taip tarsi juos nubausdamos.

Tačiau lietuvių etnoso, kuriam gresia išnykimas, atžvilgiu tokia pozicija atrodo nusikalstama. Lietuvoje gimusį žmogų siekiama "atitverti" nuo likusios tautos dėl įstatymo raidės!

Tikra tiesa, kad šalies pagrindinio įstatymo straipsnis, ribojantis teisę į dvigubą pilietybę, gali būti keičiamas tik referendumu. Visi žinome, kad Referendumo įstatymas taip surašytas, kad tauta negalėtų priimti jokio savarankiško sprendimo, nes politikos ir teisės grietinėlė visada už žmones geriau žino, ko tautai reikia. Juk nė viena iš valdžių net piršto nepajudino, kad tautos suverenitetą ribojantis Referendumo įstatymas būtų pakoreguotas. Jei tauta galėtų laisviau priimti sprendimus, ji galėtų apsispręsti ir dėl Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų.

Tačiau šiam žingsniui nėra politinės valios. Juk išskaidytą, išbarstytą, padalytą tautą lengviau valdyti - divide et impera!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"