TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Istorija neturi būti pamiršta!

2016 08 03 6:00

Prieš keletą dienų Izraelio internetiniame TV kanale Iton.tv buvo parodytas žurnalisto Aleksandro Valdmano interviu su rašytoja Rūta Vanagaite. Laidos tema: ar šiandieninė Lietuva suvokia savo atsakomybę už holokausto tragediją? 

Pretekstą laidai davė Jeruzalėje pasirodęs straipsnis apie tai, kad „lietuvių nacistų nusikaltimų vietas pavertė pasilinksminimų aikštele“. Konkrečiai minimas Kauno VII fortas, kuriame esą buvę nužudyta 5000 žydų.

Izraelio žiūrovai į tokią žinią sureagavo, žinoma, neigiamai. Vienas jų, pasivadinęs Pavlu, stebisi: „Juk tai tolygu įrengti šokių aikštelę kapinėse!“ Ir jis bus neišgirdęs, kaip R. Vanagaitė, piktindamasi dėl VII forte vykstančių linksmybių, čia pat skundžiasi, jog vieta, kur palaidotos žudynių aukos, apžėlusi žole, kurios niekas nenušienauja! Pamėginkit šiandien surasti Lietuvoje mėgėjų šokti ir ulioti nenušienautoje pievoje, „ant kaulų“: jei jau kas nebijo Dievo bausmės, tai erkių bijo visi. Bet izraeliečiai apie šią Dievo rykštę gal net nieko ir nežino?..

A. Valdmanas mėgino švelninti padėtį, klausdamas, gal lietuviai ne visada linksminasi ant žydų kaulų, gal VII fortas – išimtis? Tačiau rašytoja, išsikėlusi misiją demaskuoti lietuvių tautos antisemitizmą, neužkibo ant to kabliuko. Negailėdama emocijų, krovė ant mūsų tautos visą negatyvą, kurio persipildė jos širdis, susidūrus su atsainiu, nesavikritišku, jos nuomone, mūsų požiūriu į holokaustą bei lietuvių vaidmenį jame. Pripažindama, jog vestuvių VII forte dar niekas neorganizavo, ji visgi neatsilaikė prieš pagundą prikalti savo tautiečius prie gėdos stulpo ir pareiškė, kad nematanti skirtumo, kas švenčiama forte: vestuvės, išleistuvių balius ar vaikų gimtadienis.

Kas gi išties vyksta VII forte?

Jeigu tikėsime visiems prieinamais šaltiniais (gali būti, kad R. Vanagaitei prieinami ir kitokie šaltiniai...), pirmomis Antrojo pasaulinio karo dienomis Lietuvoje forte buvo įkurta koncentracijos stovykla. Spėjama, kad tomis dienomis buvo nužudyta nuo 3 000 iki 5 000 žmonių. Didžioji jų dalis buvo žydų tautybės kauniečiai, bet buvo ir lietuvių, tarp jų – poetas Vytautas Montvila. Vėliau čia buvo laikomi sovietų karo belaisviai ukrainiečiai. Tad minėtoje laidoje paskelbta žinia apie 5000 forte nužudytų žydų, švelniai tariant, kiek netiksli, nors žudynių faktas nuo to netampa ne toks pasibaisėtinas.

Sovietmečiu palaikų buvimo vietos liko be priežiūros, tik aukų atminimui kairiajame forto kampe buvo pastatytas nedidelis paminklas.

Išvedus iš Lietuvos Rusijos kariuomenę, forte buvo dislokuotas Krašto apsaugos savanorių pajėgų 22-asis batalionas. Jį išformavus, Vyriausybė nusprendė VII fortą parduoti. Jo valdytoju tapo VšĮ Karo paveldo centras, kuris vienija Lietuvos karo istorijos entuziastus. Jie ir pradėjo tvarkyti aplinką, steigė muziejų.

2011 metais fortas priėmė pirmuosius lankytojus. Tais pačiais metais dešiniajame forto sparne buvo aptikta genocido ir karo aukų (!) kapavietė. Naudojantis Europos Komisijos parama, dalis kapavietės buvo išvalyta, forte sukurtas memorialinis turistinis maršrutas, išleista knyga „VII fortas: lietuviška tragedija. Pirmosios Lietuvoje koncentracijos stovyklos istorija“ bei sukurtas filmas „VII fortas: lietuviška tragedija“. Moksleiviams ir kitiems norintiesiems sukurta daug interaktyvių edukacinių programų. Yra ir tokia: „VII fortas – lietuviška tragedija: žydų genocidas 1941 metais“. To maža?

R. Vanagaitei nepriimtina, kad fortas naudojamas istorinei, kultūrinei, mokslinei, visuomeninei veiklai? Bet juk vien iš genocido atmintinų vietų lankytojų aukų joks muziejus neišgyventų... Todėl forte nuolat organizuojami gyvosios istorijos renginiai: atvirų vartų dienos, edukacinės programos moksleiviams, teatralizuotos karo istorijos rekonstrukcijos, nuomojamos patalpos įmonių šventėms, konferencijoms, rengiami ir vaikų gimtadieniai. Štai kaip juos pristato muziejus: „Jūsų vaikai gali atšvęsti „karišką“ gimtadienį, kurio metu ne tik šauniai praleis laiką orientaciniame lobio ieškojime, šaudyme iš šautuvų, bet ir bežaisdami susipažins su fortu bei išmoks kariškos drausmės.“(Kalba netaisyta – red.) Ar tai panašu į tradicinius „tortadienius“, ir dar – „ant kaulų“?

Kauno tvirtovės VII fortas – naujosios kartos muziejus. Forto valdytojas savo veiklą pristato kaip socialinį projektą, kurio tikslas – Lietuvos karo paveldo objektų atgaivinimas, pritaikymas visuomenės poreikiams. Forto įgula, savanoriai, aiškina: „Žvelgiame į istoriją atsakingai ir originaliai bei tuo pat metu skatiname Lietuvos paveldo objektų istorinę gyvastį. Junkitės prie mūsų, juk istorija neturi būti pamiršta!“ Atrodo, jog R. Vanagaitė su šiuo muziejaus veiklos aspektu arba nesusipažinusi, arba tyčia pateikė iškreiptą jo vaizdą.

Negalima nesutikti su jos priekaištais Lietuvos valdžiai, kuri vis dar neskiria pakankamai lėšų specialistams, tiriantiems holokaustą ir jo pasekmes. Bet juk Lietuvos istorija – ne vien holokaustas! Ar kalta lietuvių tauta, kad istorikai, specialistai, stokodami Vyriausybės dėmesio ir lėšų, iki šiol nepajėgia užpildyti visų „baltų dėmių“ Lietuvoje vykusių žudynių istorijoje? Juk buvo žudomi ne tik žydai, bet ir lietuviai. Ir prie lietuvių žūties prisidėjo ne tik sovietiniai okupantai, bet ir patys Lietuvos piliečiai – lietuviai ir žydai. Ar šitas istorijos vingis jau ištirtas, o atpildas pasiekė visus kaltuosius? Deja! Išties padaryta nepakankamai. Bet blogiausia, kad ir tai, kas padaryta, kartais būna padaryta nekokybiškai ir tendencingai.

P.S. Susipažinkite su visu interviu:

..

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"