TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Istorijos dalybos

2013 11 13 6:00

Kai Džiugašvilis su Šikelgruberiu dalijosi Europą, mums nerūpėdavo pabrėžti tų pavardžių lietuvišką kilmę. Kalbininkai netyrinėjo, kuris jų nuo Džiugo, kuris dar nuo ko.

Kas kita - pakeleivis iš Pilsodos, kuris ir žodžiu pagarbindavo Lietuvą. Paveldėjom dalį jo kūno ir gerbiam. Naujų paminklų dar nestatom, dar neištaisyta žala.

O aniedu buvo pasidaliję ne vien žemes su antrarūšėmis tautomis. Jie buvo pasidaliję ir istoriją, tik dar neišsiaiškinę, kurio versija būsianti Europai privaloma. Kai susimušė, ir išvaduotojas Šikelgruberis pralaimėjo, labiau įsitvirtino Džiugašvilio išvaduojamoji istorija. Su ta kultine versija turim truputį problemų ligi šiol. Ją itin garsiai skelbia ir pinigėliais gausiai gazuoja Džiugašvilio siekių tęsėjai, paveldėtojai.

Psichokaro, infokaro sistema mat senoji: paskelbk netiesą 100 kartų, o jeigu kiti ją paneigs tarp kitų einamųjų darbų tik penkis kartus, tai Džiugašvilis laimi 95 : 5. Silpnesniųjų smegenų apdangalai ir pilkoji masė pradeda težti. Pilkoji net išsilieja ir plinta, jau pasiekė Seimą.

Gaila, niekas neparašė fantastinio siaubo romano apie Naująją Europą nuo Lamanšo iki Uralo, neva ligi šiol valdomą šikelgruberininkų, ir apie jų mokslininkų surašytą "tūkstantmečio" Trečiojo Reicho istoriją. Užtat rusiškai surašytoji kremlinė "Trečioji imperija" - išleista ir labai pamokanti. Išsiverskime, ten visa Europa raudona.

Džiugašvilininkų mitologinės legendos su visais ru etc. riksmais ir strateginiais finansais, kad ir kaip būtų skaudu, neatlaiko bent kartkartėmis pramurmamos faktų istorijos. Todėl pyktis auga. Pikta pikčiurnoms ir ant Kaukazo, ant Vidurinės Azijos. Latviai susiskaičiavo žalą... Antibaltizmas ir antijuodizmas nūn liejasi ksenofobų veiksmais, ne tik riksmais, o gudresni tyliai džiaugiasi, kaip ant Lietuvos antai užvers Astravą. Černobylio trisdešimtmečiui velnio planelis bus jau pasistūmėjęs. Vilniaus viršūnėse mėnesio pabaigoje reiktų ir tai aptarti, jeigu oficialioji gudų valdžia atsiųs ką nors ne iš prasikaltėlių sąrašo. O su gudų demokratine opozicija vertėtų apie Astravą kalbėtis (kodėl Minske nepasirinkta Mogiliovo?) jau vakar. Astravas - tai ir Neris, gyvybės arterija į Lietuvos širdį.

Dėl ru jojimo (du žodžiai!) ir kitų varžybų jau pradedam busti, susivokti. Golovažudžių mums neįsiūlys kaip amžinosios Rusijos tautinių didvyrių. Neįsiūlys džiugašvilinių "istorijos" versijų, kad Lenkija, Suomija, Lietuva pradėjo Antrąjį pasaulinį karą. Tiesa, kai kuriems lietuviams įsiūlė, kad Lietuvos okupaciją skaičiuotų ne nuo 1940 metų birželio 15-osios. (Imant Klaipėdą, reiktų ir anksčiau.) Bet kai siūlo ginčytis, ar ne patys prašėmės okupuojami ir laidojami, tai gal nereikia, draugai. Ypač, kai dabar taip draugiškai taškomės pienu.

Lietuvos galva nenulinksta atsiprašinėdama, tad nenustebkim, jei bus dar dvigubai daužoma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"