TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Istorijos pamokos artėjant Valstybės dienai

2014 07 05 6:00

Prieš Lietuvos nepriklausomybę žyminčias dienas - Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Liepos 6-ąją - vis pavartau jau perskaitytas istorines knygas. Ir ne vien nostalgijos didingai Tėvynės istorijai vedamas. Tose dažniausiai istorikų profesionalų sudarytose knygose nuolat randi ką nors nauja, netikėta - tai, kas stebėtinai susisieja su nūdienos vis metamais naujais iššūkiais Lietuvai.

Liepos 6-ąją švęsime Valstybės dieną. Sukaks 761 metai, kai buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas. Bene svarbiausia šalies šventė vyks praėjus lygiai savaitei po referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, pirmiausia - Europos Sąjungos, kurios dalis esame, piliečiams ir įmonėms. Nepriklausomybės atkūrimo patriarchas prof. Vytautas Landsbergis nevykėlių politikų suorganizuotą referendumą pavadino kasimusi ne tik po valstybės, bet ir po visos ES pamatais.

Didelė tikimybė, kad pavykus "diversijai" Lietuvoje panašus modelis būtų pritaikytas ir kitose Bendrijos narėse. Nustojus galioti sutartims, būtų griuvusi ir ES. Be kraujo praliejimo ir neiššovus nė vieno šūvio.

Būtų suduotas smūgis ir Lietuvos gerovei. Šiuolaikiniame pasaulyje ypač mažoms šalims gyvenimas be investicijų reiškia tik viena - visišką skurdą pirmykštės bendruomeninės santvarkos sąlygomis. Ekonomiškai silpni piliečiai - silpna valstybė. O tokia reikalinga tik vienai mūsų kaimynei iš Rytų. Tada ji Lietuvą bet kada galėtų trypti, žeminti, o užsinorėjusi - ir okupuoti, taip atkurdama buvusią Sovietų Sąjungą ar Rusijos imperiją pagal kaimynės valstybės elito poreikius.

Tačiau Lietuvos žmonės parodė neeilinę išmintį, nes neatėjo į referendumą ir taip jį visiškai sužlugdė. Išmintis buvo parodyta ir tada, kai 1253 metų liepos 6 dieną tuometis kunigaikštystės valdovas Mindaugas bei kunigaikštienė Morta užsidėjo karūnas, ir Lietuva tapo karalyste. Kraštui buvo sudaryta galimybė integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą, tapti jos dalimi. Galutinai tikslas buvo pasiektas tik 2004-aisiais, kai įstojome į ES. Neatmestina galimybė, kad Mindaugo karūnavimas Lietuvą išgelbėjo nuo liūdno Prūsijos, kuri buvo tiesiog nušluota nuo žemės paviršiaus, likimo. Tačiau mūsų Tėvynei, kaip rodo referendumo pavyzdys, panaši grėsmė ir XXI amžiuje vis dar nėra išnykusi.

Per amžius didžioji mūsų kaimynė, siekdama užvaldyti mūsų kraštą, naudojo įmantriausius karo metodus. Vienas naujausių išradimų - vadinamas hibridinis karas. Todėl labai nustebau, kai atsivertęs pernai leidyklos „Alio“ išleistą gausiai iliustruotą istorinį almanachą „Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos“ supratau, kad hibridinio karo elementai dviejų kaimynių katės ir pelės žaidimuose buvo naudojami ir prieš gerus tris šimtmečius. Tada viskas baigėsi Lietuvos ir Lenkijos valstybės okupacija 1795 metais. Mums tikrai yra ko pasimokyti iš istorijos.

Priminsiu, kad hibridiniu karu šiandien vadinamas svetimos valstybės užkariavimas dviem ir daugiau etapų. Iš pradžių - per informacines atakas užvaldant puolamos valstybės piliečių protus, korumpuojant ir papirkinėjant bei valdant šalies elitą, diskredituojant aukos istoriją, politinę ir socialinę tvarką, sukeliant nepasitikėjimą valstybės valdymu. Antruoju etapu vyksta fizinis krašto užvaldymas. Kryme tai padarė vadinamieji žalieji žmogeliukai be skiriamųjų ženklų. Hibridinio karo privalumas tas, kad apduję nuo kryptingai brukamos agresoriaus propagandos okupuojamos šalies piliečiai iš esmės patys atiduoda priešams teritoriją.

Minėtame almanache rašoma, jog apie 1700 metus Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II susitarė su Rusijos caru Petru I dėl bendro fronto prieš Švediją ir puolė nuo švedų priklausomą Livoniją. Tačiau Švedijos karalius Karolis XII sutelkė pajėgas ir greitai pakeitė prasidėjusio karo eigą. Tada Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei į pagalbą atėjo rusai. Karas baigėsi 1709-aisiais švedų sumušimu prie Poltavos.

Paralelės su šiandiena prasideda Šiaurės karui pasibaigus. „Rusai karo metu finansavo Lietuvos didikus, kurie kovėsi prieš švedus. Karui pasibaigus, jų karo laikų klientai ir toliau gaudavo pinigų už įvairias paslaugas. Rusija rėmė opoziciją prieš Augustą II, tačiau ne tiek, kad ji visiškai laimėtų. Rusijai buvo naudinga Abiejų Tautų Respublikos vidaus suirutė. Rusijos agentai papirkinėjimais ir grasinimais kontroliavo Lenkijos-Lietuvos Seimus, kurie priimdavo jai palankius sprendimus“, - rašoma knygoje.

Už gėrybes Rusijai sąmoningai ir nesąmoningai tarnavo įvairios Lietuvos ir Lenkijos didikų šeimos, Lietuvoje tuo ypač garsėjo lietuvių kilmės Čartoriskių giminė. Valstybei broliavimasis su velniu atsirūgo okupacija, o okupantų pakalikams - visišku išnykimu. Matyt, Dievas ir istorija iš tikrųjų myli tuos, kurie myli savo Tėvynę, ir skaudžiai keršija jos išdavikams.

Neabejoju, kad Lietuva ir po daugelio amžių su pagarba prisimins kudirkas, basanavičius, lukšas, smetonas, grinius, cidzikus, sadūnaites ir tūkstančių kitų tikrų patriotų, kurių dalis už Tėvynę jau yra paguldę ir galvas, tačiau visiškai užmirš paleckius, šliužus ir pankas, kurie asmenines ambicijas, galbūt ir ne visai aiškios kilmės finansais paskatintas, kelia aukščiau už tautos interesus.

Pastariesiems siūlyčiau nors kartą per metus pavartyti tokias knygas, kokia yra „Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos“. Galbūt prablaivės? Beje, tai galima padaryti ir prieš Valstybės dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"