TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Ištraukime ministrą G.Steponavičių iš šešėlinės ekonomikos glėbio

2011 05 04 0:00

Prieš kurį laiką mūsų Vyriausybė paskelbė karą šešėlinei ekonomikai, žadėdama dalį jos sugrąžinti į doros ir teisingumo kelią. Tai, Vyriausybės nuomone, turi papildyti biudžetą 1 mlrd., t. y. tūkstančiu milijonų litų. Mes, palaikydami gerą iniciatyvą ir norėdami padėti valdžiai, siūlome veizėti ne tik į turgaus prekeivius ar nelegalius, vokeliuose atlygį už darbą gaunančius darbo žmones. Vyriausybei siūlome pažvelgti į save. Įdėmiai apžiūrėję save ministrų kabineto nariai aptiktų tai, ko Vyriausybė taip ieško - šešėlinę ekonomiką.

Jeigu esi susipažinęs su šešėlinės ekonomikos teorija, žinai, jog šešėlis ūkyje atsiranda tada, kai žmonės, jų grupės ir institucijos laužo oficialią tvarką, kai nesilaiko įstatymų, valdžios potvarkių ir nutarimų. Todėl ši tikrovės dalis dar vadinama pogrindine arba nelegalia ekonomika (underground or illicit economy).

Vadinasi, jei laužai oficialią tvarką, nemokėdamas mokesčių, nelegaliai dirbdamas, imdamas kyšius, naudodamasis savo pareigomis iš viešųjų išteklių gerini savo, savo šeimos ar savo klano gerovę, esi šešėlinės ekonomikos dalyvis. Ir nors Lietuvoje tyčia ar netyčia šešėlinę ekonomiką linkstama tapatinti su mokesčių nemokėjimu, tas reiškinys, kaip matyti iš pateikto apibrėžimo, yra kur kas sudėtingesnis, nes apima visus oficialios, legalios, formalios tvarkos laužymo atvejus.

Iš visų šių atvejų reikia išskirti tuos, kurie susiję su pagrindinio šalies įstatymo - Konstitucijos laužymu, jos raidės ir dvasios nepaisymu. Jeigu valstybė laužo konstitucines nuostatas ir to nesuvokia ar jeigu tai daroma sąmoningai kartu visuomenę laikant nežinioje ar ją klaidinant, tuomet galima drąsiai konstatuoti, kad kraštas gyvena ant apgriautų teisinių valstybingumo pamatų.

Kitaip sakant, tuomet šešėlinė ekonomika prasiskverbia iki pačių giliausių valstybingumo šaknų ir kaip vėžys jas naikina. Konstitucijos laužymas yra grėsmingiausia šešėlinės ekonomikos atmaina.

Gana teorijų, imkimės tikrovės. Pažvelkime į 41-ąjį mūsų Konstitucijos straipsnį. Jame sakoma: "Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendro lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas." Toliau eina: "Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas."

Tai byloja Konstitucija. Joje pabrėžiami du dalykai - mokymasis (ne pragyvenimas) švietimo įstaigose ir aukštosiose mokyklose turi būti prieinamas ir nemokamas. Tai pažangios konstitucinės nuostatos, kurios atveria kelią į mokslus visiems (į aukštąjį mokslą - visiems gabiems) vaikams ir jaunimui.

Kaip šios nuostatos įgyvendinamos Lietuvoje? Tikrovė tokia: daliai (taip pat ir gabių) jaunuolių aukštasis mokslas (ne tik pragyvenimas) yra mokamas. Vadinasi, Konstitucijos reikalavimai yra pažeidžiami ir visi tie, kurie prie tokios situacijos privedė, yra šešėlinės ekonomikos organizatoriai.

Kai kas bandys atšauti - biudžete nėra tiek pinigų, kad galima būtų įvykdyti Konstitucijos reikalavimus. Tuomet jų galima paklausti - ar valdžia nuoširdžiai stengėsi juos atrasti? Ar sąmoningas biudžeto mokestinių pajamų mažinimas neprisidėjo prie problemos aštrinimo? Antra, kodėl negalint vykdyti Konstitucijos ir užtikrinti nemokamo mokslo valstybinėse mokymo įstaigose mūsų nomenklatūra dalį biudžeto lėšų (per "krepšelių" sistemą) "nudrenavo" į privačias švietimo įstaigas ir privačias aukštąsias mokyklas? Kad privatininkams būtų geriau? Jeigu pinigai iš privataus sektoriaus - jame Konstitucija negarantuoja nemokamo mokslo - būtų grąžinti į valstybinį, o tai - milijonai litų, tuomet būtų lengviau vykdyti konstitucinius valstybės įsipareigojimus. Tie milijonai padėtų Vyriausybei lengviau įvykdyti savo įsipareigojimą grąžinti iš šešėlio milijardą litų.

Keista ekonomika - valstybinėms įstaigoms pinigų neužtenka, kad būtų išvengta aukščiausio - konstitucinio lygio šešėlinės ekonomikos, bet lėšos privačiam sektoriui skiriamos. O Lietuvos, atsiprašant, elitas to nemato ar "nemato"...

Mūsų srities ministras Gintaras Steponavičius yra teisininkas. Jam teisinis nihilizmas, toks jo vadovaujamos srities šešėliškumas turėtų badyti akis. Dar daugiau - jis turėtų suvokti, jog tai yra šiurkštus jo duotos priesaikos laužymas. O už tai - nomenklatūra, pavyzdžiui, per prezidento Rolando Pakso apkaltą mus to išmokė - gresia apkalta. Duodamas Seimo nario priesaiką ministras yra ištaręs: "Prisiekiu gerbti ir vykdyti... Konstituciją ir įstatymus." Pacituotas 41-as Konstitucijos straipsnis ir jo "įgyvendinimo" istorija rodo, jog ministras nei gerbia, nei vykdo Konstitucijos. Jis jau daugiau nei dvejus metus dalyvauja šešėlinėje veikloje, kurią, tiesa, ne jis pradėjo. Tačiau tyli šešėlinės veiklos tąsa reiškia, kad jis turi prisiimti moralinę ir teisinę atsakomybę už padėtį toje srityje, kuriai vadovauja.

Šiame straipsnelyje mes nekėlėme sau uždavinio išspręsti problemą. Ji tikrai sudėtinga ir reikalauja atskiros analizės. Mūsų tikslas - parodyti, kad padėties šalyje negalima vadinti normalia, jeigu priesaiką Tėvynei davę aukščiausi pareigūnai tampa grėsmingiausios šešėlinės ekonomikos dalies - antikonstitucinės pogrindinės ekonomikos - dalimi.

Jeigu kraštas turėtų intelektualiai ir moraliai pajėgų politinį, žurnalistinį, teisinį elitą, o ne savų, klaninių problemų sprendimų pančiojamą nomenklatūrą, jis neapsimestų, kad problemos nėra, ir imtųsi ją spręsti. Tuomet ir ministrui būtų lengviau išsivaduoti iš šešėlinės ekonomikos glėbio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"