TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Išvažiavai? Tai ir negrįžk!

2014 11 12 6:00

Žydrūnas Ilgauskas čia mažai kuo dėtas. Gal tik tuo, kad neklausė tėvelio ir mamytės, kišo gimtinėn užjūriuose uždirbtus milijonus, o juk neturėjo kišti, nes, tapęs tuos milijonus dalijančios valstybės piliečiu, automatiškai prarado teisę į Lietuvos pasą, taigi, ir į pilietybę, o kartu - į tėvynę. Jukš, krepšininke, su savo milijonais iš Lietuvos, būk amerikonas.

Dar, kaip įprasta Lietuvoje, mušdami, išvarydami už tai patį ir apkaltino - esą iš tiesų mažai jis už Lietuvą žaidė, kokie ten nuopelnai. Panašiai prieš trejus metus tuometė Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė: tie Amerikos lietuviai, siekiantys dvigubos pilietybės, žinokite, jos nori dėl „kažkokių absoliučiai asmeninių interesų“. Ar siekis būti piliečiu nėra pats asmeniškiausias interesas?

Pernai Migracijos departamentas pateikė duomenis, kad kasmet, įgydami kitos valstybės pilietybę, teisės į tėvynę Lietuvą netenka apie pusė tūkstančio žmonių. Vien per pastaruosius penkerius metus dėl mistinių baimių, pirmiausia, nukreiptų prieš savo žemės ir savo tautos dalimi norinčius būti išeivius - emigrantus, netekome beveik 3 tūkst. piliečių. Kiek praradome drausdami net svajones apie dvigubą pilietybę, niekas neskaičiavo.

Prezidentūra dabar skelbia, kad galėtų padaryti išimčių ir patobulinti visa apimantį draudimą. Tada, jeigu kas nors labai nusipelnytų, tų nuopelnų buvimą įrodytų, prezidentės paprašytų - taip, galbūt šalies vadovė galvotų apie išimtį. Ar labai noriai, niekas nežino, nes greičiausiai jau pasimokė iš asmeninės patirties: per penkerius vadovavimo metus priėmė vienintelį teigiamą sprendimą dėl ledo čiuožėjos amerikietės Isabellos Tobias, nes įžvelgė jos nuopelnus Lietuvai treniruojantis su lietuviu partneriu, pradžiugo lietuvišku „labas“ ir „ačiū“, o amerikietė netrukus blykstelėjo pačiūžomis ir dabar šoka jau su Izraelio vėliava.

Kai įstatymo taikymas pradedamas grįsti ne taisykle, bet išimtimi, nudegti pirštus tas išimtis nustatantiesiems tampa labai lengva. Kas abejoja, gali paklausti nušalintojo prezidento Rolando Pakso, kiek jam kainavo parašu patvirtinta išimtis dvigubos pilietybės byloje dosniausiam rinkimų kampanijos rėmėjui Jurijui Borisovui. Tąkart išimties sukelto gaisro, išvirtusio apkalta, svilėsiai taip rūko, kad nušalintojo prezidento įpėdiniai iki šiol bijo kišti nagus prie pilietybės. Tiesa, Valdas Adamkus į antros kadencijos pabaigą išimtį pritaikė du kartus - dvigubą pilietybę leido turėti kūrėjui Jonui Mekui iš JAV ir monsinjorui Stasiui Žiliui iš Kanados, bet buvo toks įsibauginęs, kad, karštai žadėjęs dėti visas pastangas ir iki savo kadencijos pabaigos atverti tokią galimybę visiems norintiems lietuviams, vis dėlto vetavo tai numatančią Seimo įstatymo pataisą, priimtą 2008-aisiais.

„Lietuvis, kad ir kur gyventų, jei pareiškė norą turėti Lietuvos pilietybę, aš visa širdimi, visais jausmais tam pritarčiau. Deja, ne viską kartais tik jausmais galima spręsti. Yra tvarka, jos laikausi“, - guodėsi prezidentas, vos mėnesiu anksčiau tvirtinęs, kad dviguba pilietybė mažai tautai yra būtina, ir apgailestavęs dėl esą susidarančio įspūdžio, jog išvykstantys, bet pilietybę išsaugoti pageidaujantys žmonės „Lietuvai nereikalingi, jų bandoma tiesiog atsikratyti“.

Ar tikrai taip? O kas žino. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, 2010 metais vetavusi Seimo idėją suteikti galimybę būti piliečiu kiekvienam to norinčiam, bet kitos valstybės pasą turinčiam lietuviui (dar būta siūlymų šią nuostatą taikyti tik Europos Sąjungos ir NATO valstybių gyventojams), tada išsakė pagrindinius motyvus. Pasak šalies vadovės, spręsdami dvigubos pilietybės klausimą ir įstatymus priimantys politikai, ir šalies gyventojai privalo labai atsakingai įvertinti, kokias pasekmes tai gali turėti: emigracijos mastui, nuosavybės restitucijai, rinkimams ir valstybės ateičiai. Pinigams ir politikai, taip sakant. Štai visi ir vertina metai po metų, nesako „ne“, bet nenori sakyti ir „taip“. Visą tą laiką - kasmet - piliečių mažėja šimtais. Vieni pasitraukia tyliai, žymesni - kaip Ž. Ilgauskas - dar paspiriami koja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"