TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Išvirkščia logika

2015 11 27 6:00

Vakaruose yra nemažai politikų ir apžvalgininkų, kurie Rusijos žingsnį dislokuoti Sirijoje karines pajėgas vadina genialiu ėjimu. Esą Vakarai neturi plano, kaip įveikti Sirijos krizę, o prezidentas Vladimiras Putinas ir planą turi, ir ėmėsi konkrečių veiksmų. Tik įdomu, koks tas planas?

Rusijos remiamas Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas yra ne tas žmogus, kuris galėtų suvienyti Siriją. Kadangi jam anksčiau ar vėliau teks trauktis, į valdžią Sirijoje ateis jėgos, kurias dabar rusai bombarduoja, o jie bombarduoja visus B. al-Assado priešininkus. Taigi Rusija neturi galimybių sustiprinti savo pozicijų šiame regione, o tolesnėje perspektyvoje ji čia bus apskritai nepageidaujama.

Rusija parėmė, švelniai tariant, labai jau abejotinos reputacijos draugužį, nevengusį naudoti ir cheminį ginklą, diktatorių, nuo kurio iš šalies buvo priversti bėgti milijonai sirų, ir įsivėlė į karą, kuris sugriovė jos santykius su svarbia partnere Turkija. Išties, argi ne genialu?

Dėl Rusijos karo veiksmų Rusija ir Turkija, suinteresuota, aktyvi ir galinga regiono veikėja, iškart atsidūrė skirtingose barikadų pusėse. Turkija nekenčia B. al-Assado ir remia opozicijos grupes, kurias Rusija bombarduoja. Turkija yra ginkluota ir ambicinga šalis, kuri neapsikentė savos oro erdvės pažeidinėjimo ir numušė Rusijos naikintuvą.

Tai, žinoma, yra didžiulis smūgis Rusijai ir „genialiai“ V. Putino taktikai. Užteks pasakyti, kad po šio incidento ilgam bus įšaldytas arba išvis sustabdytas „Turkijos srauto“ dujotiekio projektas, į kurį Rusija dėjo tiek vilčių, Europos Komisijai (EK) užblokavus ilgai projektuotą ir derintą „Pietų srauto“ dujotiekį. Projekto „Turkijos srautas“ derinimas vyko sklandžiai, buvo kiek sulėtėjęs Turkijoje nepavykstant suformuoti vyriausybės, tačiau pastaruoju metu buvo įgijęs naują kvėpavimą. Svarbu ir tai, kad Turkija yra antra po Vokietijos didžiausia Rusijos dujų pirkėja, bet Turkijos prezidentas dar šių metų spalio mėnesį yra pareiškęs, kad Turkija turi galimybių apsirūpinti dujomis ir iš kitų šaltinių. Jei Turkija iš tiesų žengs šia kryptimi, Rusija neišvengiamai patirs rimtų nuostolių.

Rusijai pradėjus antskrydžius Sirijoje, kai kuriems Vakarų politikams kilo pagunda primiršti padėtį Ukrainoje ir, prisiminus gerus laikus, mėginti atnaujinti pašlijusius ryšius su Rusija. EK prezidentas Jeanas-Claude'as Junckeris parašė V. Putinui laišką, siūlydamas ištiestą ranką. Šiame laiške jis sugebėjo išvinguriuoti nepaminėdamas svarbiausio veiksnio, neleidžiančio plėtoti Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykių, – ES Rusijai įvestų sankcijų, bet užsiminė, kad glaudesnis bendradarbiavimas turėtų būti siejamas su Minsko susitarimų dėl Ukrainos įgyvendinimu.

Sunku pasakyti, ar šį laišką galima laikyti dar vienu keistais juokeliais išgarsėjusio J.-C. Junckerio pokštu, bet Rusija pokštavimo nesuprato ir atsakė kibiru šalto vandens, iškart atmesdama pasiūlymą kaip nepriimtiną dėl Minsko susitarimų paminėjimo, nes esą susitarimų nenorįs įgyvendinti Kijevas.

Kiek anksčiau J.-C. Junckeris yra išdėstęs dar vieną įdomią mintį. Spalio pradžioje lankydamasis Vokietijoje jis pareiškė, jog su Rusija reikia elgtis deramai ir negalima leisti, kad santykius su šia šalimi diktuotų Vašingtonas. Tai kažkur girdėta klišė, šį kartą platinama EK prezidento lūpomis. Taip, ES ir JAV yra strateginės partnerės, tačiau yra ne kartą buvę, kad daugelis ES narių neparėmė JAV politikos strateginiais klausimais, – pavyzdžiui, pastarojo Irako karo metu ar balsuojant dėl palestiniečių statuso tarptautinėse organizacijose. Nejaugi Europa turi daryti priešingai nei JAV vien tam, kad įrodytų savo politikos „skirtingumą“? Negana to, toks pasakymas remia absurdišką mitą (tiksliau būtų jį vadinti akiplėšišku melu), kad JAV ar Vakarai esą nori dirbtinai susilpninti Rusiją, pažeminti jos orumą. Vakarai visada stengėsi kiek įmanoma bendradarbiauti su Rusija, rėmė ir net garbino Rusijos vadovus daug labiau, nei jie buvo to nusipelnę, – Michailą Gorbačiovą, Borisą Jelciną, taip pat ir V. Putiną.

2009 metais JAV prezidentu tapęs Barackas Obama skelbė ketinimus „perkrauti“ santykius su Rusija. Akivaizdu, kad B. Obama buvo linkęs užsimerkti prieš ką tik įvykusį Gruzijos teritorijų atplėšimą ir vis didėjančius teisinės valstybės principo pažeidimus, tokius kaip bendrovės „Jukos“ turto nusavinimas. Vakarų politikai ir žiniasklaida tryško džiaugsmu dėl augančio bendradarbiavimo su Rusija ir čia atsiveriančių perspektyvų. Tiesioginės užsienio investicijos į Rusijos ekonomiką viršijo rekordus, o šeši didžiausi investuotojai buvo ES valstybės. Ypatingo dėmesio, įvairiausios paramos bei nuolaidų Rusija sulaukė kaip žaliavą eksportuojanti valstybė, o Europos turizmo sektorius tapo priklausomas nuo atvykstančių turtingų rusų. Ar galima patikėti, kad visą šitą besiklosčiusį bendradarbiavimą sužlugdė pikti, savanaudiški ir prieštaraujantys logikai Vašingtono kėslai?

Žinoma, V. Putino politika buvo ir liks geniali akyse tų, kuriems ji ir skirta – Rusijos piliečių. Smunkanti ekonomika, brangstantys maisto produktai, konvulsijose besiranganti nusilpusi nacionalinė valiuta galėtų paklupdyti bet kurios šalies vadovą, tik ne Rusijos. Įsivėlimas į karinę avantiūrą, taikių Sirijos gyventojų bombardavimas, privertęs dar kelis šimtus tūkstančių žmonių bėgti iš savų namų, patirtas terorizmo aktas, sugadinti santykiai su svarbia partnere priverstų kunkuliuoti bet kurios šalies visuomenės nuomonę, tik ne Rusijos. V. Putino populiarumas tik auga, kai jis „didvyriškai“ mėgina išspręsti problemas, kurias pats ir sukūrė. Tiesa, V. Putino reitingai dar turi kur augti, nes tarp pasaulio valstybių dar liko vienas lyderis, populiaresnis ir už jį – Turkmėnijos prezidentas Gurbanguly Berdymuchamedovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"