Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Įvykiai Rusijoje: kaip vertinti?

 
2017 04 07 12:00

Per pastarąsias kelias savaites Rusijoje nutiko du svarbūs įvykiai – jie visiškai skirtingi savo turiniu, tačiau panašūs tuo, kad sujudino šios šalies viešąją nuomonę, ir tuo, kad kiekvienas šių įvykių vertinamas labai skirtingai.

Kovo 26 dieną beveik visuose didžiuosiuose miestuose įvyko protesto prieš korupciją akcijos – mitingai, eitynės, kurias organizavo vis žinomesnio šalyje tampančio politiko Aleksejaus Navalno vadovaujamas Kovos su korupcija fondas. Formali protesto akcijų organizavimo priežastis buvo kovo pradžioje A. Navalno vadovaujamo fondo paskelbtas dokumentinis filmas apie šalies ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo valdomą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio vertė, fondo skaičiavimais, yra per milijardą dolerių.

D. Medvedevas visą kovo mėnesį į tą filmą niekaip nereagavo (sureagavo tik balandžio pradžioje, niekinamai pavadinęs jį kompotu), todėl A. Navalnas turėjo gerą galimybę socialiniuose tinkluose kurstyti piliečių pasipiktinimą pasakiškais turtais ir raginti dalyvauti protesto akcijose.

Turbūt neverta stebėtis, kad valdžios valdomi televizijos kanalai apie kovo 26 dienos akcijas neužsiminė nė žodeliu, tarsi jų nė nebuvo. Taip pasielgta, matyt, todėl, kad patys Kremliaus strategai buvo sutrikę, nes net kelias dienas nepareiškė jokio vertinimo. Jų sutrikimą galima suprasti, kadangi to sekmadienio protesto akcijos nustebino ir valdžią kritikuojančius viešosios erdvės analitikus. Nuostabą sukėlė pirmiausia tai, kad akcijose dalyvavo labai daug jaunimo, taip pat ir vyresniųjų klasių mokinių.

Pirmoji džiugi išvada, kurią padarė režimo kritikai, – kad valdžios kontroliuojami televizijos kanalai ir jų skleidžiama propaganda neveikia jaunosios kartos, mat ji televizijos beveik nežiūri. Ši karta informaciją renka iš socialinių tinklų, ir tai puikiai suprato palyginti jaunas amžiumi (40 metų) A. Navalnas. Todėl nenuostabu, kad režimo strategai yra sutrikę – jie pražiopsojo jaunąją kartą.

Vis dėlto žodis „pražiopsojo“ galbūt nelabai tinka. Mat valdžios propaganda nukreipta į praeitį, ji skatina didžiavimąsi praeitimi, o kartu žadina ir praeities, ypač sovietinės, ilgesį. Vyresniąją kartą tai veikia, o jaunimui daug labiau rūpi ateitis, tačiau apie ją propaganda nekalba, nes neturi ką pasakyti.

Kaip vertinti kovo 26 dienos protesto akcijas? Turbūt dauguma režimo kritikų turėtų sutikti su politologės Lilijos Ševcovos teiginiu, kad šios akcijos sugriovė valdžios scenarijų kitais metais prezidentu iškilmingai perrinkti Vladimirą Putiną, kaip rusų žemių surinkėją ir visuomeninės taikos bei stabilumo garantą. Jos manymu, Kremliui dabar iškilo kelios problemos. Pirma, visuomenėje susidarė „sprogstamasis mišinys“ (moralinio valdžios atmetimo išraiška), galintis sprogti bet kur ir bet kada. Antra, matome nacionalinio masto sisteminį nepasitenkinimą, kurio neįmanoma įveikti keičiant pareigūnus. Trečia, represijos prieš „sprogstamąjį mišinį“ gali ne tik padidinti jo sprogstamumą, bet ir pakirsti prezidento V. Putino „visaliaudinį“ legitimumą, kuris leidžia jam būti „virš“ politinės klasės ir taip išvengti atsakomybės už jos veiksmus. Ketvirta, susvyravo politinio elito tvirtumas, nes kai kurie jo atstovai prakalbo, kad jiems nepatinka tai, kas vyksta šalyje. Penkta, „sprogstamojo mišinio“ atsiradimas apsunkina Kremliui kurti Rusijos, kaip priešų apsuptos tvirtovės, įvaizdį, nes aktyvių piliečių nedomina išorės „priešai“, jie savo energiją ima kreipti prieš valdžią.

Tačiau ne visi analitikai sutiktų su šiais teiginiais. Taip, V. Putino perrinkimas apsunkintas, tačiau jo reitingai yra aukšti ir tokie jie išliks iki 2018 metų kovo 18 dienos, kai jis bus perrenkamas. Taip, kyla protestai, tačiau protestuojančiųjų yra labai mažai, palyginti su gyventojų skaičiumi. Taip, režimas ekonomiškai silpsta, tačiau pajėgumų išsilaikyti iki 2024 metų prezidento rinkimų tikrai turi.

Kitas įvykis, sukėlęs visiškai priešingus vertinimus, buvo bombos susprogdinimas Sankt Peterburgo metro balandžio 3 dieną. Rusijos informacinėje erdvėje sklando daug versijų, kas galėjo organizuoti šį teroro aktą, tačiau rimtomis laikomos kelios. Tai įvykdė arba „Islamo valstybė“, arba valdžios struktūros, tiek su V. Putino žinia, tiek jam nežinant.

Kas gali užtikrinti, kad balandžio 8 dieną Kremliaus nurodymu organizuojami mitingai nevirs kaltinimais valdžiai, kaip nesugebančiai pasirūpinti piliečių saugumu?

Rusai puikiai prisimena, kiek kruvinų teroro aktų įvykdyta šalyje valdant dabartiniam prezidentui, ir kad nė vienas jų nėra iki galo ištirtas, tačiau juos visus valdžia panaudodavo saviems tikslams. Todėl jau balandžio 3-iosios vakarą garsus Kremliaus režimo kritikas Andrejus Piontkovskis paskelbė tekstą, kuriame vienareikšmiškai pasakė, kad sprogdinimas metro surengtas V. Putino paliepimu. Anot kito režimo kritiko Gario Kasparovo, „nežinomi teroristai“ labai gerai dera su valdžios politine darbotvarke: leis tvirčiau užveržti režimo varžtus, atnaujinti kalbas su Vakarų valstybėmis apie bendrą kovą su islamiškuoju terorizmu, pagerinti režimo įvaizdį, kuris suprastėjo po masinių areštų per kovo 26-osios akcijas.

Dar vienas režimo kritikas Andrejus Ilarionovas Kremliaus taip pat tiesiogiai nekaltina teroristinio akto organizavimu, tačiau teigia, kad pasitelkdama jį valdžia bandys perimti darbotvarkę iš opozicijos. Kaip to patvirtinimą jis pateikia Kremliaus nurodymą balandžio 8-ąją visoje šalyje organizuoti masinius mitingus „Kartu prieš terorą“, kuriuose turi būti pabrėžiama būtinybė nacijai susitelkti prieš teroro grėsmę ir teigiamas V. Putino vaidmuo šioje veikloje.

Kiti režimo kritikai mano priešingai. Teroro aktas esą niekaip nėra naudingas valdžiai, nes kerta per įvaizdį, kad nacijos lyderis V. Putinas užtikrina tvarką ir saugumą. Tuo labiau kad bomba metro sprogo V. Putinui viešint Sankt Peterburge kartu su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, kai miestas buvo ypač saugomas.

Tačiau kas gali užtikrinti, kad balandžio 8 dieną Kremliaus nurodymu organizuojami mitingai nevirs kaltinimais valdžiai, kaip nesugebančiai pasirūpinti piliečių saugumu?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"