TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

Įvykiai Sirijoje ir Lietuvos dilema

2013 09 03 6:00

Ką daryti su valstybe, kurioje jau ne pirmus metus tęsiasi karas, žūva civiliai žmonės, bendras aukų skaičius senokai perkopė per šimtą tūkstančių, o galo tam nematyti. Dabar šiame kare režimas galbūt panaudojo prieš gyventojus uždraustą cheminį ginklą, jis nusinešė daugybę vaikų gyvybių. 

Moralinė pareiga verčia ne tik sudrausminti, bet ir nubausti piktadarius, kad kitiems nekiltų noro taip elgtis. Tačiau pasaulio bendruomenė vis delsia. Kodėl? Ar numatant bausmę už nusikaltimą reikia įvertinti ir galimas jos įvykdymo pasekmes pasaulio bendruomenei? Kur baigiasi interesai ir prasideda moralinė atsakomybė už tai, ką darai arba ko nedarai.

Pasaulio žiniasklaida žvelgia į JAV ir kitas įtakingiausias Vakarų valstybes, spėliodama, koks gali būti jų atsakas į cheminio ginklo panaudojimą Sirijoje. Tas pats vyksta ir Lietuvoje, tačiau neretai užmirštama, kad šį pusmetį mūsų valstybės statusas pasaulyje yra pasikeitęs. Kai Lietuva yra paprasta Europos Sąjungos (ES) valstybė, be problemų prisidedame prie vieno ar kito dokumento dėl užsienio ir saugumo politikos, kuris inicijuojamas ES mastu. Visiškai kitas klausimas, kai šalis pirmininkauja ES Tarybai ir kai mūsų valstybėje taip pat turi rastis siūlymų, kokios pozicijos Bendrijoje laikytis tokių krizių atžvilgiu. Ar jų esama? Ar girdėjome, ką tuo klausimu mano mūsų šalies vadovai?

Jeigu imtume šią problemą svarstyti jausdami ir savo atsakomybę už sprendimo siūlymą ar priėmimą, geriau suvoktume Vakarų valstybių delsimo priežastis.

Viena Sirijos konflikto šalis yra Damasko režimas, galbūt panaudojęs cheminį ginklą, o kita - ne kokie nors kovotojai už laisvę ir demokratiją, bet tie, kurie į mūšį eina šaukdami Allah akbar ir internete platina vaizdo medžiagą, kaip pjauna galvas savo priešams. Ne tik režimo gynėjams, bet ir taikiems krikščionims. Kaip šioje situacijoje pasirinkti tarp vieno ir kito blogio? Kai žinoma, kad koks nors kišimasis vienos iš kariaujančių šalių poziciją sustiprins, o kitos – gerokai susilpnins.

Kai į šį konfliktą kišasi Rusija ir Iranas, teikdami Damasko režimui karinę pagalbą, jų interesus supranti. Ir vienai, ir kitai valstybei dabartinis režimas, vadovaujamas Basharo al-Assado, yra vienas iš nedaugelio partnerių regione. Iranui dėl to, kad tai yra įtakingiausia musulmonų šiitų valstybė, o B.al-Assadas priklauso alavitams, kurie irgi yra šiitai, bet turi tam tikrų panašumų į Rytų krikščionis. Rusija skelbiasi esanti Rytų krikščionybės gynėja. Ji gina B.al-Assadą ir alavitus, nes šie remiasi ir Rytų krikščionių bendruomene Sirijoje. Abi šalys turi ir strateginių interesų šiame regione prie Viduržemio jūros.

Suprantama ir tai, kodėl pagalbą kovotojams su Damasko režimu taip aktyviai teikia Saudo Arabija, Kataras ir kitos valstybės, kurios yra musulmonų sunitų galios centrai. Juk prieš Damasko režimą visų pirma stoja sunitai, o jų pergalės atveju sunitų valstybės dar labiau išplėstų savo įtaką islamo bei arabų pasaulyje.

O kokie yra JAV ir demokratinių Europos valstybių, taip pat ir Lietuvos, interesai dėl to, kas ten vyksta. Vis daugiau požymių, kad Arabų pavasaris tampa ne Vakarų pasaulio, bet islamo jėgų ir jas remiančių įtakingų arabų šalių pergalė. Tuo neretai džiaugiasi Rusija - ji mato, kaip šiame regione silpnėja amerikiečių pozicijos. Tačiau toks šios valstybės džiaugsmas gali virsti karčiomis ašaromis, kai bus suvokta, kad regione atsiradus naujam galių balansui pralaimi ne tik JAV ir jų sąjungininkai, bet ir Rusija, Kinija ar kitos toliau nuo šio regiono esančios valstybės.

Maskva per karą Afganistane jau gavo pamoką, kad kovoti su naujomis islamo jėgomis yra sunku. Osamą bin Ladeną palaikė ne tik JAV ir Pakistanas, bet ir arabų pasaulio naftos pinigai. Jie dabar galbūt remia tuos, kurie turi didžiausią įtaką tarp kovotojų su Damasko režimu. Vėliau analogišką pamoką gavo JAV ir kitos Vakarų šalys.

Kaip teigiama, šios šalys į įvykius Afganistane, Irake, Libijoje įsitraukė dėl moralinių motyvų - siekdamos sustabdyti represijas, nutraukti žmonių priespaudą tuose kraštuose. Bet kas gali paneigti, kad milžiniški naftos ir dujų ištekliai taip pat buvo stimulas veikti būtent tuose kraštuose? Įsitraukimas į kitų valstybių, kito mąstymo, pasaulėžiūros, religijos gyvenimą buvo tarsi lazdos kišimas į skruzdėlyną, o šio proceso pasekmes šiuo metu matome visame islamo pasaulyje. Ten nuolat atsiranda vis naujų islamistų grupuočių. Ir nei JAV ir kiti Vakarų sąjungininkai, nei Rusija ir Kinija nebežino, ką su jomis daryti.

Nors Sirijoje, skirtingai nei Irake ar Libijoje, nėra tokių energetinių išteklių, ne čia slypi valstybių interesai. Kiekvienai konflikto šaliai ar ją remiantiesiems dabar svarbu užsitikrinti ne tik pozicijas, bet ir išlaikyti gerą reputaciją. Kita vertus, visi supranta, jog padarius klaidą, kuri lems situaciją, kai visos šalys ims demonstruoti jėgą ir raumenis, galima sulaukti labai liūdnų pasekmių. Ir ne tik šiame regione. Taigi, ant kortos Sirijoje yra pastatyta daug daugiau negu tik pačios Sirijos likimas. Kiekvienai šaliai, kuri savo veiksmais pakreips įvykius viena ar kita linkme, teks ir atsakomybė už tai.

Todėl bent jau man yra visiškai suprantamas JAV ir kitų šalių politikų delsimas. Taip pat aišku, kodėl aktyvesnę poziciją šiuo klausimu vengia išsakyti Lietuva, kuri šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai. Kai Sirijoje buvo panaudotas cheminis ginklas, moralės ir interesų klausimas, vertinant įvykius šioje šalyje, kyla kaip niekada aštriai. O tai yra ne tik JAV ir kitų Vakarų valstybių, bet ir Lietuvos dilema. Įvykiai Sirijoje ir kituose kraštuose po Arabų pavasario (jį veikiau reikėtų laikyti Arabų žiema) rodo, kokia grėsmė kyla visai šalia Europos. Nusilpusi, taip pat ir moralės bei vertybių požiūriu, Europa gali būti neatspari šiems vėjams, o tai turi rūpėti ir Lietuvai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"