TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
KOMENTARAI

J.Bernatonio rinkimų reforma - katė maiše

2013 04 05 6:00

Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis siūlo radikaliai pakeisti Seimo rinkimų sistemą. Tokia reforma Lietuvoje, žvelgiant į mažą rinkėjų aktyvumą ir didelę partinės sistemos fragmentaciją, apskritai būtų pageidautina.

Tačiau šiuo metu siūlomas konkretus Seimo rinkimų taisyklių rinkinys problemų neišspręstų ir tik sukurtų papildomų sunkumų demokratiniam procesui.

Pagal teisingumo ministro pasiūlymo gaires Seimo narių skaičius nebūtų mažinamas, tačiau kistų apygardų dydis, skaičius ir mandatų paskirstymo formulė. Lietuva būtų suskirstyta į 10 rinkimų apygardų (pagal apskritis). Iš jų didžiausiai pagal gyventojų skaičių (Vilniaus apskritis) tektų 38 renkami Seimo nariai, mažiausiai (Tauragės) - 5. Piliečiams apygardose būtų pristatomi partijų sąrašai, tačiau vienas rinkėjas turėtų tik vieną balsą, kurį atiduotų ne už partiją, o už konkretų kandidatą. Daugiausia balsų surinkę kandidatai paprasčiausiai patektų į Seimą. Taigi pagal tokią sistemą reikėtų tik vieno rinkimų turo.

Reikėtų pažymėti, kad J.Bernatonio siūloma formulė nėra inovatyvi, tačiau pasaulyje ji nedaug kur paplitusi. Tokia rinkimų sistema politikos moksluose vadinama "vienu neperkeliamu balsu". Iki 1994 metų šią formulę taikė Japonija, tačiau nė viena Vakarų Europos valstybė ja taip ir nesusižavėjo. Šiuo metu pagal vieno neperkeliamo balso sistemą parlamento rinkimus organizuojančių šalių sąrašas gana egzotiškas: Afganistanas, Jordanija, Indonezija, Puerto Rikas.

Galima įtarti, kad tokia rinkimų sistemos reforma vienu metu norima nušauti du zuikius. Pirma, sukuriant 10 apygardų, teoriškai lyg ir galima tikėtis partinės sistemos fragmentacijos sumažėjimo: jeigu pasirenkamas proporcinis atstovavimas, mažiau reikšmingų partijų paprastai būna tose šalyse, kur mandatai skirstomi daugiau apygardų. Kita vertus, balsavimas už konkretų kandidatą lyg ir patenkina demokratijos tobulinimo siekį: kadangi Lietuvos elektoratas partijomis nedaug tepasitiki, rinkimų sistemos orientacija į asmenis turėtų padidinti susidomėjimą rinkimais.

Tačiau praktinis tokios rinkimų sistemos taikymas Lietuvoje yra tikra katė maiše, kuri gali turėti demokratinę politinę sistemą destabilizuosiančių pasekmių. Visiškai tikėtina, kad partinės sistemos fragmentacija nemažės, o net didės: jeigu vietas gauna ne partijos, o daugiausia balsų surinkę kandidatai, tai yra palanku mažai kandidatų keliančioms, marginalioms politinėms jėgoms. Tikriausiai socialdemokratai tikisi, kad kaip viena seniausių ir organizaciniu atžvilgiu stipriausių partijų (be to, gerai įsitvirtinusi savivaldoje) jie iš tokios rinkimų sistemos reformos pasipelnys. Tačiau rezultatas gali nuvilti net ir juos.

Vieno neperkeliamo balso sistemos trūkumus galima atskleisti elementariu hipotetiniu pavyzdžiu. Pagal dabartinius siūlymus Tauragės apygardoje būtų renkami 5 Seimo nariai. Sakykime, partijų populiarumas yra toks: A partija - 45 proc., B - 13, C - 28, D - 14 procentų. Jeigu partija A iškelia du kandidatus, kurių vienas gauna 22 proc., o antras 23 proc. balsų (priminsiu, kad tokioje sistemoje būtų balsuojama būtent už kandidatus, o ne partijas), ji gautų 2 vietas. Tačiau atsižvelgiant į bendrai gautus jos kandidatų balsus (45 proc.), laimėtų vietų skaičius A partijos akivaizdžiai nepatenkins (2 iš 5 - 40 proc. apygardoje išdalijamų mandatų).

Todėl partija A gali bandyti kelti ne du kandidatus, o tris. Jeigu jie visi gautų po lygiai balsų (šiame pavyzdyje - po 15 proc.), partija laimėtų tris vietas. Tačiau nesėkmingai susiklosčius balsavimui, ji gali likti prie suskilusios geldos. Jeigu vienas populiarus kandidatas surinks itin daug (pavyzdžiui, 23 proc.), o kiti du - gerokai mažiau (tarkime, po 11 proc.) balsų, įmanoma, jog bus laimėtas tik vienas mandatas.

Sakykime, Tauragėje Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) iškels 5 kandidatus, kurių vienas - teisingumo ministras J.Bernatonis, o kiti - mažiau žinomi politikai. Tikėtina, kad dauguma socialdemokratų rinkėjų rinksis būtent žinomesnį asmenį iš jiems patinkančios partijos. Jeigu LSDP kandidatai bendrai Tauragėje surinktų 20 proc. balsų, iš kurių 18 proc. - J.Bernatonis, išrinktas būtų tik jis. Kiti keturi socialdemokratai liktų be nieko. Juos aplenktų bet kuris bent 2 proc. surinkęs marginalios politinės jėgos kandidatas (su sąlyga, kad partija keltų tik jį vieną).

Tokia rinkimų sistemos logika lemia koordinacijos problemas ir nežinomybę. Būtina pabrėžti, kad ją taikant partijoms būtų labai sunku nuspręsti, kiek kandidatų kelti ir kiek konkrečios apygardos sąraše turėtų būti garsių pavardžių. Neišvengiamai aštrėtų konkurencija partijų viduje dėl to, kas turėtų kandidatuoti - sąrašai, siekiant balsų iššvaistymo, tikrai negalėtų būti labai ilgi. Viena galimų pasekmių - partijų skilimai ir nepriklausomų kandidatų daugėjimas, o tai partinei sistemai lemtų dar daugiau chaoso.

Kita vertus, rinkėjams tokia rinkimų sistema bus irgi sunkiai suprantama: jeigu dauguma balsuoja už patinkančius kandidatus, kodėl palaikoma partija gauna tiek mažai vietų? Elektoratas turės bandyti prisitaikyti, balsuoti strategiškai. Tačiau tokio dydžio apygardose, kaip dabar modeliuojamas Vilnius (38 vietos), tai bus iš tikrųjų neįmanoma.

Garsus estų politikos mokslininkas Reinas Taagepera yra pažymėjęs, kad dėl aptartų problemų vieno neperkeliamo balso formulė paprastai nėra taikoma apygardoms, kuriose renkami daugiau nei 3-5 parlamento nariai. Reikia tikėtis, kad Lietuvos parlamentarai nenorės būti elementarius politikos mokslų pagrindus neigiančios inovacijos šalininkais: vertinant dabartinį rinkimų sistemos reformos variantą, racionaliausia jam būtų pasakyti "ne".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"